Kuru kosmodromas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
„Ariane 5“ raketų paleidimo aikštelė

Kuru kosmodromas (arba Gvianos kosminis centras) Prancūzijos Gvianoje – Prancūzijos bei Europos Kosmoso Agentūros naudojamas kosminis centras. 50 km nuo Kajeno esantį objektą Prancūzijos nacionalinis kosminių tyrimų centras (CNES) pradėjo statyti 1965 m. ir baigė 1968 m. Nuo to laiko kiekviena pageidaujanti šalis gali naudoti kosmodromą palydovų paleidimui į kosmosą. Kuru kosmodromas pasižymi tuo, kad jis yra arti Žemės pusiaujo ir kad raketos nešėjos yra paleidžiamos virš vandenyno.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Alžyrui 1962 m. atkūrus nepriklausomybę, Prancūzija buvo priversta palikti savo tuometinį raketų paleidimo centrą. CNES pradėjo ieškoti naujos vietovės arčiau pusiaujo. Iš daugelio variantų buvo pasirinkta Prancūzijos Gvianoje esanti teritorija. Kuru kosmodromas yra maždaug 500 km nuo pusiaujo. Tokioje geografinėje platumoje paleidžiamas kūnas, dėl Žemės sukimosi įgauna papildomą 460 m/s greitį, su sąlyga kad jis yra paleidžiamas rytų kryptimi[1]. Tai, kad į šiaurę ir rytus nuo Gvianos pakrančių yra Atlanto vandenynas, yra papildomas privalumas, garantuojantis paleidimo saugumą ir palydovų paleidimą tiek pusiaujinėje, tiek polinėje orbitose. Kiti veiksniai – greta esantis giliavandenis uostas, oro uostas su ilgu pakilimo taku, mažas seisminis aktyvumas, taip pat politinis stabilumas.

Kosmodromas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nebenaudojama „Ariane 4“ paleidimo aikštelė

Pagrindinė centro paskirtis – palydovų paleidimas į kosminę erdvę. Dažniausiai tam naudojamos „Ariane“ nešėjos. Kosmodromas turi tris paleidimo kompleksus šio tipo raketoms paleisti. Pirmasis „ELA1“ iki 1989 m. buvo naudojamas „Ariane 1“, „Ariane 2“ ir „Ariane 3“ raketų paleidimui. Antrajame „ELA2“ iki 2004 m. startavo „Ariane 4“. Dabartinės „Ariane 5“ pakilimui naudojamas naujausias pakilimo kompleksas „ELA3“. Raketos nešėjos yra surenkamos bei bandomos čia pat, prie kosmodromo pastatytose gamyklose.

Bendradarbiavimas su Rusija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal susitarimą tarp Europos Kosmoso Agentūros (ESA) ir „RoskosmosRusijos specialistai 2007–2011 m. pastatė naują paleidimo kompleksą „ELS“, reikalingą rusų gamybos „Sojuz“ raketoms paleisti. Kompleksas yra 10 km į šiaurę nuo „ELA3“ paleidimo aikštelės. Pagal susitarimą ESA galės naudoti pranašesnes rusiškas nešėjas, o Rusija gaus leidimą paleidinėti savo krovinius iš Gvianos kosminio centro. 2011–2015 m. iš „ELS“ komplekso paleista 13 raketų, tarp iškeltų į orbitą palydovų yra šeši „Galileo“ navigacinės sistemos palydovai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Satellite Programmes Overview - Launching Satellites“. EUMETSAT. Nuoroda tikrinta 30 December 2010. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficialus Gvianos Kosminio Centro puslapis