Juodoji eglė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Picea mariana
Juodoji eglė
Juodoji eglė (Picea mariana)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Eglė
( Picea)
Rūšis: Juodoji eglė
( Picea mariana)

Juodoji eglė (Picea mariana) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis. Juodoji eglė yra Niufaundlando ir Labradoro provincijos (Kanada) simbolis.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje (nuo Niufaundlando iki Britų Kolumbijos rytų-vakarų kryptimi, nuo Aliaskos iki Niujorko, Minesotos šiaurės-pietų kryptimi). Sudaro taigos miškus.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštis apie 5-15 m (kartais iki 30 m). Kamieno skersmuo 0,15-0,5 m, kartais 0,6 m. Spygliai 6-15 mm ilgio, melsvai žali. Kankorėžiai cilindriški, 1,5-4 cm ilgio (mažiausi iš visų eglių), 1-2 cm pločio.

Auga įvairiose sąlygose. Pelkėse paprastai juodosios eglės užauga mažesnės. Amžinojo įšalo srityse sudaro „girtus miškus“, kai šaknys neįsitvirtina į dirvą ir medžiai būna pasvirę.

Juodosios eglės kankorėžiai