Japoninis puošmedis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Cercidiphyllum japonicum
Japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum)
Japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Eilė: Saxifragales
(Wikispecies-logo.svg Saxifragales)
Šeima: Puošmediniai
(Wikispecies-logo.svg Cercidiphyllaceae)
Gentis: Puošmedis
(Wikispecies-logo.svg Cercidiphyllum)
Rūšis: Japoninis puošmedis
(Wikispecies-logo.svg Cercidiphyllum japonicum)
Binomas
Cercidiphyllum japonicum
Siebold & Zucc., 1835
Sinonimai
  • C. japonicum var. sinense Rehder & E.H. Wilson
  • Cercidiphyllum ovale Maxim
Distribution.cercidiphyllum.japonicum.png
Japoninio puošmedžio savaiminio paplitimo arealas

Japoninis puošmedis (lot. Cercidiphyllum japonicum) – puošmedinių (Cercidiphyllaceae) šeimos, puošmedžių (Cercidiphyllum) genties lapus metantis medis. Tėvynėje medis dar vadinamas Katsura (jap. カツラ,桂).

Japoninnio puošmedžio lapai

.

Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laja kiaušiniška. Žievė lygi, juosvai ruda, greitai sueižėja. Ūgliai ploni, pilki, rudi arba rausvi, žvilgantys, su smulkiomis, gelsvai rudomis karpelėmis. Pumpurai smulkūs, kiaušiniški, priešiniai, rausvi, pridengti dviem žvyneliais. Lapai paprasti, odiški, plačiai rutuliški, širdišku pamatu, lenkta viršūne, apvaliais pjūkliškais kraštais, 5–10 cm ilgio, melsvai žalia viršutine ir balsvai žalia apatine puse, su rausvais, žvilgančiais, 2–3 cm ilgio lapkočiais. Rudenį lapai gelsvi, oranžinės arba oranžiškai gelsvos spalvos. Rudenį lapai skleidžia silpną karamelės kvapą, tačiau išdžiovinus lapus jie tampa bekvapiai. Žiedai smulkūs, lapų pažastyse. Žydi gegužės mėnesį.Vaisiai – odiškos dėžutės, 1,5–2 cm ilgio, jose bręsta daug sparnuotų sėklų, kurios yra rudos spalvos. Dauginasi sėklomis ir ataugomis.

Matmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medis įprastai užauga nuo 15 iki 30 m aukščio, o Lietuvoje iki 10-15 m.[1]

Augimvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėgsta pusiau pavėsį, saulėtoje vietoje lėtai auga. Gerai auga derlingame, drėgname dirvožemyje. Jis turėtų būti rūgštus arba neutralus (pH 6-7). Labai dekoratyvus, atsparus klimatinėms sąlygoms. Jauni medeliai linkę nušalti, todėl žiemai reikia pridengti. Lietuvoje vaisius subrandina labai vėlai. Sėklas patartina sėti rudenį, kad pereitų stratifikacijos periodą. Pirmais metais auga labai lėtai. Taip pat galima dauginti gyvašakėmis. Tinka auginti pavieniui, labai gražiai atrodo rudenį.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labiausiai paplitęs Japonijoje. Lietuvoje auginamas retai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „AUGALAI "JAPONAI" LIETUVOJE“. Medeinos tinklaraštis. 2015-04-19. Suarchyvuotas originalas 2015-05-08. Nuoroda tikrinta 2016-04-09. 

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (214 psl.)