Duoblindžiai

Koordinatės: 54°49′07″š. pl. 22°26′45″r. ilg. / 54.8185°š. pl. 22.4458°r. ilg. / 54.8185; 22.4458 (Duoblindžiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Duoblindžiai
vok. Doblendszen, Kayserswiesen
rus. Пожарское
Duoblindžiai
Duoblindžiai
54°49′07″š. pl. 22°26′45″r. ilg. / 54.8185°š. pl. 22.4458°r. ilg. / 54.8185; 22.4458 (Duoblindžiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Duoblindžiai[1] (vok. Doblendszen, nuo 1938 m. Kayserswiesen, rus. Пожарское) – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Pilkalnio, 14 km į pietvakarius nuo Lazdynų, prie Ragupės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Duoblindžių kaimo bendruomenė 1937 m.

Minimi nuo 1625 m. Istoriniai pavadinimo rašybos variantai: Doblinßen, Doblintzen, Doblinschen, Doblindschen, Doblindszen, Doblendschen.[2] Kaip ir visas kraštas, nukentėjo nuo 1709–1710 m. maro: iš 16 prieš marą buvusių ūkių, 1719 m. tik du buvo tebedirbami. 1734 m. visi 16 ūkių jau buvo užimti: 6 kulmiškių ir 10 baudžiavinių valstiečių.[3] 1785 m. Duoblindžiai buvo mišrusis kaimas su 20 ugniakurų,[4] 1821 m. – mišrusis kaimas su 112 gyventojų.[5] 1846 m. kaime buvo 17 gyvenamųjų pastatų ir 200 gyventojų.[6] Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Tulių seniūnijai (Schulzenamt), 1723–1786 m. – Įsruties apskrities Užpjaunių domenų valsčiui, 1786–1818 m. – Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Smilgių valsčiaus kaimas. Tikintieji iki 1903 m. priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai, vėliau – Šorelių parapijai. XIX a. antroje pusėje Duoblindžiuose susiformavo dvaras. 1879 m. dvaras valdė 183 ha žemės, iš jų 147 ha ariamos, 32 ha pievų ir ganyklų, turėjo žemių ir Smilgių bei Kalneliškių kaimuose.[7] 1893 m. pro kaimą nutiestas Tilžės–Stalupėnų geležinkelis.

Kaimo vakariniame pakraštyje buvo nedidelis Tulių miškelis. Po Antrojo pasaulinio karo ar sovietmečiu kaimas išnyko. Nuo 2008 m. jo teritorija priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko ir Vesnovo kaimo gyvenvietėms.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[8] 1933 m. 1939 m.[9]
157 205 156 166


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pilkalnio parapijos gyvenviečių pavadinimai ir jų kilmė. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec–Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Kayserswiesen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-04-29.
  3. Doblendszen, Ksp. Gr. Schorellen. Aus den Prästationstabellen (PT) und Mühlenkonsignationen des Domänenamtes Dörschkehmen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995/96 (vok.)
  4. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.29. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
  5. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p.276. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
  6. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.1 (A – K), p.153. Baensch, Magdeburgas, 1846 (vok.)
  7. P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 226, 227. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.)
  8. Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-04-29.
  9. www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-04-29.