Melancholija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Albrechtas Diureris, „Melancholija“

Melancholija (iš gr. μελας 'juoda' + gr. χολη 'tulžis') – šiuolaikinėje vartosenoje, tai būsena, pasireiškianti bendra liūdna savijauta, nespecifine depresija, entuziazmo, nuotaikos, energijos trūkumu, apatija. Seniau žodis melancholija buvo taikomas ir psichinėms ligoms, susijusioms su liūdna savijauta apibrėžti (schizofrenija, maniakinė depresija). Ją aprašė Rhazesas (865–925) ir Avicena (980–1037).[1]

Žmonės, kuriems dažnas melancholijos jausmas, vadinami melancholikais. Taip pat, kartais gali būti vadinami dažnai susimąstantys žmonės, kuriems svarbūs vidiniai išgyvenimai (intravertai).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 15 p. ISBN 9955-511-21-4.