Asveja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Dubingių ežeras)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°2′32.59″ š. pl. 25°30′44.33″ r. ilg. / 55.0423861°š. pl. 25.5123139°r. ilg. / 55.0423861; 25.5123139

Asvejos regioninis parkas.png
Asveja
Asvejos ežeras nuo Žingių poilsiavietės
Asvejos ežeras nuo Žingių poilsiavietės
Vieta Molėtų raj.-Švenčionių raj.-Vilniaus raj., Lietuva
Plotas 10,204 km²
Kranto linijos ilgis 74,72 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 14,7 m
Didžiausias gylis 50,2 m
Įteka Kirnė, Baluoša, Stirna, Gracinė, Šaltupis, A-1, 9 bevardžiai upeliai
Išteka Dubinga
Commons-logo.svg Vikiteka: AsvejaVikiteka

Asveja (arba Dubingių ežeras) – ežeras Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse, 7,5 km į vakarus nuo Pabradės, 8 km į rytus nuo Giedraičių.

Asveja ties Alkos kaimu
Asveja ties Jonėnais
Asveja nuo Žalktynės
Vaizdas nuo šiaurinio kranto

Kai kurie ežerotyrininkai mano, kad Asveja yra vadinami du istoriniai ežerai. Vakarinis ežeras kartais vadinamas Dubingių, rytinis – Biliškių vardu. Ežerus jungia sąsiauris – sraunus Stirnos upelis, 200 m ilgio ir 10 m pločio, turintis upeliams būdingus krantus ir augaliją.

Tai didžiausią ilgį turintis Lietuvos ežeras. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 22,1 km. Kartu su visomis atšakomis ilgis siekia 30,5 km. Paviršiaus altitudė 138 m. Ežero plotas – 1020,4 ha. Didžiausias plotis – 880 m. Didžiausias gylis – 50,2 m, trečias pagal gylį Lietuvoje. Vidutinis gylis 14,7 m.

Ežero pietrytinę dalį skiria siaura sąsmauka, kuria teka upelis. Yra 3 įlankos:

  • pietvakariuose – Žalktynės įlanka, ilgis 4,96 km, didžiausias plotis 0,42 km, didžiausias gylis 36,5 m
  • šiaurės rytuose – Vyriogalos įlanka, ilgis 2,4 km, didžiausias plotis 0,5 km, didžiausias gylis 17,7 m
  • šiaurės vakaruose – įlanka ties Dubingiais, ilgis 0,95 km, plotis iki 0,12 km, didžiausias gylis 23,5 m.

Kranto linija vingiuota, jos ilgis 71,72 km, su salų krantais 74,72 km. Krantai aukšti, smėlėti, daugiausia apaugę pušynais - ežerą supa Dubingių, Šakimo, Miežonių, Rūdymų, Kryžiokraisčio, Piliakalnio, Blužnėnų miškai. Yra 10 salų: Vainikų sala 1,92 ha, Bieliškių sala 1,62 ha ir 8 bevardės (0,8 ha, 0,47 ha, 0,22 ha, 0,2 ha, 0,19 ha, 0,13 ha, 0,1 ha ir 0,06 ha). Vienoje iš salų (Girnų arba Vainikų saloje) įrengtas Jonėnų piliakalnis. Atabradas siauras, smėlingas ir žvyringas. Ežero guolyje yra 34 duburiai, iš kurių 16 gilesni kaip 35 m, giliausi yra pietryčiuose.

Baseino plotas 230,1 km². Į Asveją įteka Baluoša (iš Baluošų ežero), A-1 upelis iš Viranglio ež., Stirnelė (iš Suoselio ežero), Gracinė, Kirnė ir dar 10 bevardžių upelių. Pietryčiuose išteka Žeimenos dešinysis intakas Dubinga.[1]

Asveja yra rininės kilmės ežeras. Patenka į Asvejos regioninio parko teritoriją. Prie Asvejos ežero įsikūrusios gyvenvietės: Dubingiai, Laumikoniai, Šiupieniškiai, Merionys II, Jurkiškis, Bartkuškiai, Gramiškiai, Gurakalnė, Grinkliškiai, Giraičiai, Žalktynė, Miežoniai, Ciūniškiai, Alka, Jonėnai, Velianka, Jokūbiškės, Šakimas, Blužnėnai, Bekepuriai, Abejučiai, Tarakonys, Bieliškės, Kregžlė, Žingiai. Veikia 8 kaimo turizmo sodybos. Yra įrengta keletas poilsiaviečių, stovyklaviečių. Prie Dubingių miestelio stūkso Dubingių piliakalnis, įrengtas piliavietės pažintinis takas. Ties Dubingiais per Asveją pastatytas medinis Dubingių tiltas, per jį eina kelias  2809  GiedraičiaiMiežoniaiDubingiai . Šio ežero labai skaidrus vanduo.

Ežere sugaunama 14 žuvų rūšių: ešeriai, aukšlės, karosai, lydekos, kuojos, karšiai, lynai, meknės, pūgžliai, seliavos, raudės, šapalai, stintos, vėgėlės, unguriai.[2]

Pavadinimas Asveja neaiškus, galbūt tai tarmybė nuo ašvis, ašvas („arklys“).[3] Pavadinimas Dubingiai kildintinas nuo dauba, duobė, duburys.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Asveja. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 108 psl.
  2. Asveja. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 114-115 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 49 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.

Literatūra ir nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]