Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia

55°35′30″ š. pl. 21°56′07″ r. ilg. / 55.59167°š. pl. 21.93528°r. ilg. / 55.59167; 21.93528

Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Šilalės
Savivaldybė	Šilalės rajonas
Gyvenvietė	Gvaldai
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	apie 1937 m.
Stilius	liaudies architektūra

Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia, arba Gvaldų koplyčia – medinė koplyčia, esanti Šilalės dekanato Kvėdarnos parapijoje, Gvaldų kaimo šiauriniame pakraštyje, miške, 400m į vakarus nuo Jūros ir Aitros santakos. Kelyje 2226 Veiviržėnai–Judrėnai–Pajūralis , pusiaukelėje tarp Judrėnų ir Pajūralio, pastatyta nuoroda „Drungeliškės koplyčia 4 km“. Paskutinė atkarpa (apie 1,5 km miško kelio) – sezoninė, pravažiuojama šiltuoju metų laiku. 300 m žemiau upių santakos, virš upės įrengtas kabantysis lieptas, kad į Grimzdus atvykę maldininkai galėtų pasiekti dešiniajame Jūros krante stovinčią koplyčią. Nuo liepto iki jos – apie 300 m miško taku.

Dvi medinės viena kitoje stovinčios koplyčios vadinamos mediniais dievnamiais. Jos atspindi tradicinę liaudies architektūrą, yra unikalios savo struktūra – „koplyčia koplyčioje“. Viduje yra senoji, pirminė koplyčia, virš kurios buvo pastatyta dabartinė.

Netoliese stovėjo keturios Gvaldų kaimo sodybos. Iš vienos jų šeimininko – Drungilo – pavardės ir kilo vietovės bei koplyčios pavadinimas.^[1] 2013 m. ji suremontuota, sutvarkyta aplinka.^[2]

Vieta garsėja stebuklinga Jėzaus Nazariečio statula, apsireiškusia ant švento akmens (manoma, jog ant to akmens pastatyta ir pati koplyčia). Žmonės čia pasimeldę, patiria dvasinių malonių, gerų permainų asmeniniame gyvenime. Kasmet paskutinįjį birželio sekmadienį pagal iš Vatikano gautą dekretą šioje Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje vieną kartą per metus yra aukojamos šv. Mišios, Gvaldų–Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies atlaidai.

Koplyčia ir šiandien laikoma stebuklinga. Tikima, jog čia galima pasveikti nuo įvairiausių negalavimų. Pavyzdžiui, skaudamą vietą reikia apsirišti kaspinėliu ir meldžiantis eiti apie koplytėlę keliais, tada pagysi. Po to kaspinėlis paliekamas koplytėlėje. Dar prieš porą dešimtmečių stebino ir galybė į koplyčią žmonių suneštų veidrodžių, jų šukių. Tai aukos, meldžiant pagerinti regėjimą. Nuo galvos skausmo gelbėtasi užsidedant medinį Jėzaus Nazariečio vainiką. Matyt, suabejojus, ar veidrodžiai bei kaspinėliai atitinka Katalikų Bažnyčios kanonus, jie vieną dieną iš šventovės pašalinti, tačiau koplyčioje yra nemažai žmonių paliktų įvairios paskirties ir vertės šventųjų skulptūrėlių bei paveikslėlių.

Stebuklingu laikomas lomoje šalia koplyčios srovenantis šaltinėlis. Į jį susirinkęs vanduo tebenaudojamas gydymui. Archaiškos apeigos, pasakojimuose minimas anksčiau čia buvęs akmuo, leidžia spėti, kad ši vieta laikyta šventa dar pagonybės laikais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinio statinio atsiradimą lydi legenda. Jo vietoje kadaise buvo nemažas akmuo. Devynioliktame šimtmetyje vienas žmogus ant to akmens rado Jėzaus Nazariečio statulėlę. Jis nunešė ją į Kvėdarnos bažnyčią. Po kurio laiko, jo nuostabai, toji statulėlė ir vėl atsirado ant to paties akmens. Kai net trečią kartą tai pasikartojo, dievobaimingas žmogelis toje vietoje pastatė koplytėlę ir patalpino joje tą jam tris kartus apsireiškusią Kristaus Nazariečio statulėlę, taip norėdamas „pašventinti“ miškus, apsaugoti juos nuo niekaip nepagaunamų miško vagių. Šitaip padaryti jam pataręs Rietavo kunigaikštis Irenėjus Oginskis.

Žinoma, kad apie 1840 m. koplytėlė su Jėzaus Nazariečio statulėle jau stovėjo. Dar yra pasakojama, kad apie 1930 m. vietos gyventojui Kazimierui Stankevičiui (Stankui) sapne pasirodęs Kristus, kuris apsukęs su lazda nemažą ratą, paprašęs pastatyti tokio didumo koplyčią, kokio buvo ratas. Prisisapnavusio Kristaus nurodymo nevalia neįvykdyti, todėl K. Stankevičius didžiai susirūpinęs ėjo per žmones, pasakodamas šį sapną, ir rinko pinigus. Kadangi tai buvo paties Kristaus nurodymas, neturtingi to meto žmoneliai aukų koplyčios pastatymui nepagailėjo. Sukaupus reikiamą sumą lėšų, maždaug apie 1937 m., virš minėtos mažosios koplytėlės buvo suręsta dar viena – didesnė.