Ekonomija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

EkonomijaLDK valstybinė žemės valda, iš kurios pajamos ėjo Lenkijos karaliui. Tai buvo jam atlyginimas už Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas, kartu ir lėšos jo dvarui išlaikyti. Dėl to ekonomija dar buvo vadinama karaliaus sosto dvaru.

Atsiradimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1572 m. mirus Žygimantui Augustui, pasibaigė Gediminaičių dinastija ir Lenkijos ir Lietuvos valstybėje prasidėjo renkamų valdovų epocha. Iškilo jų ir jų dvarų išlaikymo problemos – naujieji svetimšaliai valdovai neturėjo valstybėje nuosavų žemės valdų, bajorija akylai sekė, kad jie nepainiotų valstybės ir savo iždų. 1589 m. valstybės seimas priėmė įstatymą, vadinamąją konstituciją „Nutarimas dėl karaliaus pajamų LDK“, kuriuo karaliaus stalui priskiriami:

„…Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Gardinas su viskuo, Šiauliai su viskuo post decessum moderni possessoris, Brestas su Kobrinu su viskuo, Alytus su viskuo. Ir senieji muitai turi būti niekam kitam neatiduoti, kad iš jų eitų pajamos LDK iždui, tačiau paliekant kiekvienam teisę juos rinkti, jei ši teisė senesnė už šią konstituciją“.

Taip LDK buvo įsteigtos ekonomijos. Jų organizavimo ir būsimo valdymo tvarka buvo smulkiau išdėstyta 1588 m. pradžioje parengtame ir į Lietuvos Metriką įrašytame Zigmanto Vazos rašte. Buvo numatyta, kad pajamos iš šių valdų eis į valdovų asmeninį iždą ir bus skiriamos valdovo ir dvaro išlaikymui. Valdovai negalės šių valdų užstatyti, įkeisti, mainyti, atiduoti kam nors iki gyvos galvos. Jie galėjo jas atiduoti valdyti už sutartą atlyginimą tik tam tikram laikui ir tik LDK piliečiams.

Ekonomijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekonomijos sudarytos 1589 m:

Administravimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių ekonomijos buvo suskirstytos į traktus ir vaitystes, nuo XVIII a. vidurio – gubernijas ir raktus. Karalius paprastai jas nuomodavo Lietuvos didikams.

XVIII a. pabaigoje 4 ekonomijose (Mogiliavo ekonomija buvo 1772 m. prijungta prie Rusijos) buvo 17 gubernijų, 135 raktai, 71 dvaras, 30 miestų ir 1084 kaimai. Visos ekonomijos turėjo 0,5 mln. ha žemės, 120 tūkst. gyventojų. Po paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Lietuvą prijungus prie Rusijos imperijos 1795 m. ekonomijos panaikintos. Jų žemės kaip privatūs dvarai atiduotos Rusijos dvarininkams.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]