Dombrovskė

Koordinatės: 54°05′43″ š. pl. 22°32′23″ r. ilg. / 54.09528°š. pl. 22.53972°r. ilg. / 54.09528; 22.53972 (Dombrovskė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dombrovskė
lenk. Dąbrowskie
Dombrovskė
Dombrovskė
54°05′43″ š. pl. 22°32′23″ r. ilg. / 54.09528°š. pl. 22.53972°r. ilg. / 54.09528; 22.53972 (Dombrovskė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis Alėckos apskritis
Valsčius Alėckos valsčius
Šaltyšius Gžegožas Vrublevskis (lenk. Grzegorz Wróblewski)
Gyventojų (2010 m.) 276
Pašto kodas 19-400

Dombrovskė (lenk. Dąbrowskie, vok. Dombrowsken, (19381945 m. vok. Königsruh (Ostpr.))) – kaimas šiaurės Lenkijoje: Varmijos Mozūrų vaivadijos Alėckos apskrities Alėckos valsčiuje. Šaltyšijos centras, išsidėstęs septyni kilometrai į šiaurės rytus nuo pagrindinio apskrities ir valsčiaus miesto Alėckos.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas Dombrofsken vardu žinomas nuo 1562 metų, 17851938 m. buvo vadinamas Dombrowsken.[3] Laikotarpyje tarp 1874 m. ir 1945 m. buvo priskirtas Seedranken prūsiškam valsčiui[4] ir iki 1945 m. priklausė Rytprūsių Gumbinės apygardos Alėckos apskričiai.

1910 m. kaime suskaičiuoti 305 gyventojai.[5]. Sutinkamai su Versalio sutarties nutarimais, 1920 m. krašte buvo vykdomas visuotinis plebiscitas – jo metu 195 dombrovskiečiai pasisakė už priklausymą Rytprūsiams, už perėjimą į Lenkijos administracinį pavaldumą nebalsavo niekas.[6] 1938 m. buvo pakeistas kaimo pavadinimas į „Königsruh (Ostpr.)“. 1933 m. jame gyveno 333, o 1939 m. – 274 kaimiečiai.[7]

Po Antrojo pasaulinio karo kartu su visa pietine Rytprūsių dalimi perduotas Lenkijai ir 19751998 m. priklausė Palenkės vaivadijai, vėliau įėjo į Varmijos Mozūrų vaivadijos sudėtį.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į pietus nuo kaimo iškilusios dvi 202 m virš jūros lygio aukščio kalvos: Piliakalnis (lenk. Zamczysko) ir Daombrovskių Kalvelės (lenk. Dąbrowskie Pagórki). Žymūs Prūsijos tyrinėtojai Emilis Holakas ir Johannas Michaelis Guisė jas abi buvo priskyrę jotvingių piliakalniams (žemėlapyje pažymėta Stobbenort),[8][9] o dabar taip įvardijama tik pirmoji kalva.[10][11]

XXIII a. datuojamas objektas iškilęs Legos upės slėnyje, du kilometrai į pietus nuo kaimo. Apskritimą primenanti viršutinė aikštelė (diametras apie 30 m) apsupta gynybiniu pylimu, kuris šiaurinėje dalyje yra gerokai aukštesnis. Priešininkų priėjimą prie aikštelės sunkino ir itin statūs šlaitai.[12]

Piliakalnį tyrė Suvalkų krašto muziejaus archeologai Ježis Bžozovskis (lenk. Jerzy Brzozowski) ir Ježis Semaška (lenk. Jerzy Siemaszka).[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]