Didysis Ustiugas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Didysis Ustiugas
Великий Устюг
   Coat of Arms of Velikiy Ustyug (Vologda oblast) (2000).png      Flag Velikij Ustug.png   
Velikiy Ustyug and Sukhona River.jpg
Miestas prie Suchonos

Didysis Ustiugas
60°45′0″ š. pl. 46°18′0″ r. ilg. / 60.75000°š. pl. 46.30000°r. ilg. / 60.75000; 46.30000 (Didysis Ustiugas)Koordinatės: 60°45′0″ š. pl. 46°18′0″ r. ilg. / 60.75000°š. pl. 46.30000°r. ilg. / 60.75000; 46.30000 (Didysis Ustiugas)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Vologdos sritis Vologdos sritis
Rajonas: Didžiojo Ustiugo rajonas
Gyventojų (2015): 31 806
Altitudė: 55 m
Commons-logo.svg Vikiteka: Didysis UstiugasVikiteka

Didysis Ustiugas (rus. Великий Устюг) – miestas Rusijoje, Vologdos srities šiaurės rytuose, prie Suchonos upės, netoli jos santakos su Jugu. Rajono centras. Geležinkelio stotis prie Šiaurės geležinkelio (JaroslavlisVorkuta) atšakos, keliai į Kotlasą, Nikolską, oro uostas, upių uostas. Šepečių ir šluotų gamyba, faneros, baldų pramonė, laivų remontas. Meninis sidabro suodinimas (artelė „Severnaja čern'“). Veikia krašto muziejus.

Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didysis Ustiugas garsėja savo architektūros paveldu: yra 28 XVIIXVIII a. cerkvės ir vienuolynai (Šv. Mykolo Arkangelo vienuolynas, Šv. Jono Pirmtako vienuolynas, Spaso Persikūnijimo cerkvė, Šv. Simono Stulpininko cerkvė, Šv. Stepono Permiečio cerkvė ir kt.). Seniau būta sinagogos ir liuteronų bažnyčios.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ustiugas – vienas seniausių šiaurės Rusijos miestų. XII a. Rostovo-Suzdalės kunigaikštystė prie Jugo ir Suchonos santakos įkūrė žvalgybinį bokštą. Jį nuniokojo čiudai. XIII a. gyvenvietė perkelta į kitą Suchonos krantą ir pavadinta Ustiugu (nuo Усть-Юг – 'Jugo žiotys'). Rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1207 m. Čia 1212 m. pastatytas Šv. Mykolo Arkangelo vienuolynas. 1218 m. nusiaubtas Volgos bulgarų. 13641474 m. buvo Ustiugo kunigaikštystės sostine, vėliau prijungtas prie MDK. Klestėjo kaip svarbus prekybinis ir amatų centras. Nuo XVI a. vadinamas Didžiuoju Ustiugu. Statėsi vienuolynai, cerkvės. Tarybiniais laikais miesto reikšmė sumenko.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš Didžiojo Ustiugo kilo keletas žymių Rusijos prekijų-keliautojų: Semionas Dežniovas, Vladimiras Atlasovas, Jerofėjus Chabarovas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 84 psl.