Šluota

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šluota

Šluota – buities įnagis, skirtas šluoti šiukšlėms. Paprasčiausia šluota gaminama iš jaunų medžio ar krūmo (beržo, karklo) šakelių, kurių ilgis 20–50 cm, jas surišant į pundą aplink šluotkotį (iki 2 m ilgio). Tokia šluota šiurkšti, todėl dažniausiai naudojama kiemui, gatvei šluoti. Namų grindims šluoti naudojamos minkštesnės šluotos, dažnai be šluotkočio (šluotražis). Iš sorgo, sorų stiebų surištos šluotos minkštesnės. Dabar šluotos dažnai būna pagamintos iš sintetinių medžiagų.

Lietuvoje aslai šluoti skirta šluota būdavo beržinė, o krosnis valyta vadinamąja pušine, arba skujine, iš pušies šakų surišta šluota. Šios šluotos, taip pat kiemo, ūkinių pastatų šluotos negalėjo būti maišomos. Norint apvalyti namus nuo kenkėjų, prieššventinio švarinimosi metu naudotos ypatingos šluotos, pagamintos išskirtiniu laiku, iš išskirtinių augalų (alksnio, pelyno).

Mitologijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šluotos įvaizdis ryškus tautosakoje, mitologijoje. Lietuvoje tikėta, kad šluoti negalima vakare, saulei nusileidus, nes iš namų bus iššluoti turtai, laimė. Persikraustant į naujus namus būdavo būtinai persivežama senoji šluota bei šūsnis senų namų sąšlavų, tikint, kad senų namų laimė persikels drauge. Žinoma ir daugiau draudimų, susijusių su šlavimo laiku, kryptimi, sąšlavų likimu. Visi šie tikėjimai susiję su namų laime. Šlavimas sietas ir su mirtimi, todėl tikėta, kad šluojant netinkamu metu galima „iššluoti“ ir kurį nors namiškį arba "iššluoti vėlę, jų lankymosi metu (per Kūčias, laidotuves, vakarais). Šluotražis kaip dievas minimas J. Lasickio žemaičių dievų sąraše: nors toks „dieviškumas“ abejotinas, tačiau šluotražiui teikta daug maginių galių, drausta šluotražį mėtyti, spirti, senas šluotražis turėjo būti sudegintas.

Populiariojoje Europos mitologijoje šluota yra raganos atributas. Lietuvių tautosakoje šluotos taip pat siejamos su laumėmis, raganomis, velniais, magiškomis galiomis. Laumė, apmainydama naujagimius, lopšin įkišdavo „Laumės vaiką“ – šluotražį. Tikėta, kad raganos ryte šluota braukdamos rasą pavogdavusios karvių pieną.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]