Didžiuliai (Šalčininkai)

Kitos reikšmės – Didžiuliai (reikšmės).

Didžiuliai

54°15′14″š. pl. 25°37′12″r. ilg. / 54.254°š. pl. 25.620°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Šalčininkų rajono savivaldybė

Seniūnija

Poškonių seniūnija

Gyventojų

8

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Didžiùliai
Kilmininkas:	Didžiùlių
Naudininkas:	Didžiùliams
Galininkas:	Didžiuliùs
Įnagininkas:	Didžiùliais
Vietininkas:	Didžiùliuose

Didžiuliai – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybės pietryčiuose, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Yra Didžiulių pilkapynas (X–XII a.). Stūkso du akmenys – „Jankelis“ ir „Jankeliukas“.

Istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Didžiulų kaimas niekada nebuvo labai didelis. 1790 m. jame buvo 5 sodybos, 1870 m. – tik septynios, 1907 m. – 22 (1897 m. – 133 gyv.). Didžiuliečiai atkakliai kovojo dėl lietuviškos mokyklos lenkų okupacijos metu. Valdinė mokykla čia veikė nuo 1921 m. Iš pradžių kai kurios pamokos vyko lietuvių kalba, bet netrukus mokykla tapo lenkiška. Tad 1924 m. Didžiulių, Grybiškių ir Lastaučikų valstiečiai išsirūpino leidimą „Ryto“ draugijos mokyklai. Ji nukonkuravo 1925 m. lenkišką valdinę mokyklą ir Didžiuliai buvo priskirti prie Rimašių lenkiškos mokyklos. Dėl mokyklos suolų ir lentos 1926 m. įvyko didžiuliečių susidūrimas su šautuvais ginkluota policija. Didžiulių „Ryto“ mokykloje mokėsi daug vaikų ir buvo keturi skyriai, su kuriais dažnai dirbo du mokytojai. Penkerius metus vaikus mokė Teklė Talkačiauskaitė. Mokykla buvo uždaryta 1933 m. gegužės mėn. 1934–1936 m. veikė „Ryto“ draugijos skaitykla, uždaryta dėl „pavojingumo“. 1942 m. 25 Didžiulių sodybose gyveno 119 žmonės (1989 m. – 46).

Pilkapynas

Taip pat skaitykite – Didžiulių pilkapynas

Į pietvakarius nuo Didžiulių, ties riba su Pupiškių kaimu, galima apžiūrėti du įdomius respublikinės reikšmės archeologijos paminklus. Tai mitologiniai akmenys, gulintys pievoje, už 100 m į vakarus nuo 104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai plento. Mažesnysis akmuo vadinamas Jankeliuku, jo aukštis – apie l m, plotis ir ilgis – maždaug 2 m. Akmens paviršiuje matosi grioveliai. Didysis akmuo, vadinamas Jankeliu, iš žemės išlindęs tik 0,5 m. Akmens dydį apytikriai rodo 3,3 m ilgis. Akmens plotis susiaurėja nuo 2,3 m iki 1,5 m. Anksčiau ant Jankelio matėsi į pėdas panašūs ryškūs ženklai. Už 2,5 km į vakarus nuo Didžiulių kaimo ir maždaug už tokio paties atstumo nuo Stalgonių tebėra dalis didelio pilkapyno. Šiuos pilkapius apsaugojo Stalgonių miškas. Šalia jo, laukuose buvę pilkapiai neišliko, nes buvo suardyti ariant. Didžiulių pilkapius 1951 m. tyrinėjo Adolfo Tautavičiaus vadovaujami archeologai ir septynis iš jų ištyrė. Kai kuriuose rasti X–XII a. kapai ir įkapės, tarp kurių buvo žirgo aprangos reikmenys ir pjautuvas. Šiuo metu yra išlikę 14 pilkapių.