Demokratinė Kampučija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Demokratinė Kampučija

1975 – 1979
Flag herbas
Demokratinės Kampučijos vėliava Demokratinės Kampučijos herbas
Himnas
Dap Prampi Mesa Chokchey
Location of Kampučija
Location of Kampučija
Sostinė Pnompenis
Valdymo forma vienpartinė totalitarinė socialistinė respublika
Valstybės prezidiumo prezidentas
 1975 – 1976 Norodom Sihanouk
(kaip Kambodžos princas)
 1976 – 1979

Khieu Samphan
Vyriausybės vadovas
 1975 - 1976 Samdech Penn Nouth
 1976 Khieu Samphan
 1976 -1979 Pol Potas (taip pat partijos lyderis nuo 1975 m. balandžio 17 d. iki 1979 m. sausio 7 d.)
Era Šaltasis karas
 - Pilietinis karas 1967-1975
 - Įkurta 1975 m. balandžio 17 d.
 - Pnompenio pralaimėjimas 1979 m. sausio 7 d.
 - Vietnamiečių karinių dalinių pasitraukimas 1989
Valiuta Jokios, pinigai buvo uždrausti.

Demokratinė Kampučija (kmerų kalba ) buvo 19751979 m. Pietryčių Azijoje, dabartinės Kambodžos teritorijoje gyvavusi valstybė. Įkurta raudonųjų khmerų pajėgoms nuvertus Lon Nolo Khmerų respubliką.

Khmerų režimas buvo stipriai paveiktas maoizmo,[1] Prancūzijos komunistų partijos ir Markso bei Lenino raštais,[2] taip pat rasinio pranašumo idėjomis.[reikalingas šaltinis] Buvo siekta sukurti tiek etniškai „švarią“, tiek beklasę khmerų visuomenę,[3] dėl ko šį režimą galima laikyti tiek radikaliu komunistiniu, tiek, anot kai kurių mokslininkų, nacionalsocialistiniu ar fašistiniu.[4][3] Kiti nesutinka su pažiūra, kad režimas buvo fašistinis.[5] Valdančioji Kampučijos komunistų partija (KKP) šiuo periodu save vadino „Angkar Padevat“ (aukštesniąja organizacija).[6] Valstybės konstitucijoje šalis nurodoma kaip „Liaudies, darbininkų, valstiečių ir kitų Kampučijos darbo žmonių valstybė“[7]

Pol Potas buvo Raudonųjų khmerų lyderis. 1979 m. į Kampučijos teritoriją įsiveržus Vietnamo liaudies armijos daliniams buvo paskelbta apie Kampučijos Liaudies Respublikos (KLR) įkūrimą. Raudonųjų kmerų pajėgos spėjo persigrupuoti išilgai Tailando sienos. Nepaisant provietnamietiškos KLR pergalės, kai kurios vakarų šalys DK vyriausybę laikė teisėta valdžia.

1982 m. buvo įkurta Demokratinės Kampučijos koalicinė vyriausybė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kambodžos istorija
Kambodžos priešistorė
Funanė
Sausumos Čenla, Vandenų Čenla
Khmerų imperija
Čartomokas > Lovekas > Srei Santoras > Oudongas
Prancūzijos Indokinija
Nepriklausomybės laikotarpis:
Kambodžos karalystė > Khmerų Respublika > Demokratinė Kampučija > Kampučijos LR
UNTAC
Kambodžos karalystė

1970 m. ministras pirmininkas Lon Nol ir Nacionalinė Asamblėja nušalino Norodom Sihanouk nuo valstybės vadovo pareigų. Besipriešindamas naujai vyriausybei Sihanouk prieš ją susijungė su Raudonųjų khmerų pajėgomis. Pasinaudodami Vietnamo rytinės Kambodžos okupacija, sutelktinius JAV bombardavimus ir prasta Sihanuko reputacija Raudonieji khmerai iš pradžių iškilo kaip taikos siekianti partija, esanti daugumos žmonių valią išreiškiančioje koalicijoje.

Su dideliu kaimo gyventojų palaikymu jiems 1975 m. balandžio 17 d. pavyko užimti Pnompenį.

1976 m. Kampučijos komunistų partija paskelbė Demokratinės Kampučijos konstituciją.

Nors šalis politiškai buvo labai izoliuota (artimus santykius palaikė tik su Kinija, taip pat su Šiaurės Korėja), dauguma Vakarų valstybių Raudonųjų khmerų režimą pripažino kaip legitimų. Diplomatinius ryšius palaikė tik su Kinija, Šiaurės Korėja, Egiptu, Albanija, Kuba, Laosu, Vietnamu (iki 1977 m. gruodžio), Rumunija ir Jugoslavija.[8]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jackson, Karl D. Cambodia, 1975–1978: Rendezvous with Death. Princeton University Press. p. 219. ISBN 069102541X.
  2. Ervin Staub. The roots of evil: the origins of genocide and other group violence. Cambridge University Press, 1989. p. 202
  3. 3,0 3,1 Helen Fein. Revolutionary and Antirevolutionary Genocides: A Comparison of State Murders in Democratic Kampuchea, 1975 to 1979, and in Indonesia, 1965 to 1966. Comparative Studies in Society and History, Vol. 35, No. 4 (Oct., 1993), pp. 796–823
  4. Becker, Elizabeth. 1986. When the War Was Over. New York: Simon and Schuster, 1986, p.136.
  5. Cyprian Blamires, Paul Jackson. World fascism: a historical encyclopedia, Volume 1 ABC-CLIO, 2006. ISBN 1-57607-940-6 p. 363: "In the final analysis, several typical features of fascist regimes – such as qualified protection of private property, state toleration of a national religion, and an express rejection of Marxism-Leninism in all its variants – were not in evidence during Democratic Kampuchea, and the regime cannot, as such, be considered fascist. "
  6. „A History of Democratic Kampuchea (1975–1979)“. monument-books.com. Suarchyvuota iš originalo 2007-10-18. Nuoroda tikrinta 2007-11-26.
  7. „Constitution of Democratic Kampuchea“. Dccam.org. Suarchyvuotas originalas 2007-03-28. Nuoroda tikrinta 2010-07-27.
  8. Jackson, Karl D. Cambodia 1977: gone to Pot – Asian Survey, 1978. p 82

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]