Demildžiai

Koordinatės: 54°26′š. pl. 22°01′r. ilg. / 54.43°š. pl. 22.02°r. ilg. / 54.43; 22.02 (Demildžiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Demildžiai
Sebežskojė

vok. Demildszen, Kleinkamanten
rus. Себежское
Demildžiai Sebežskojė
Demildžiai
Sebežskojė
54°26′š. pl. 22°01′r. ilg. / 54.43°š. pl. 22.02°r. ilg. / 54.43; 22.02 (Demildžiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Oziorsko rajonas
Įkūrimo data 1593
Pašto kodas 238133
Tel. kodas +7 40142

Demildžiai arba Sebežskojė (vok. Demildszen, nuo 1936 m. rugsėjo 16 d. Demildschen, nuo 1938 m. liepos 17 d. Kleinkamanten, nuo 1946 m. Себежское) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė dab. Kaliningrado srities pietinėje dalyje, Oziorsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Krasnojarskojės kaimo gyvenvietės kaimas Angrapės kairiajame krante į šiaurę nuo Darkiemio.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės. 1593 m. minimi Dulmulschen.[3] 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Darkiemio apskrities [4] Gailbodų valsčiaus kaimas. Priklausė Darkiemio parapijai.[5] 1930 m. sausio 14 d. prijungtas prie Kamantų. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Darkiemio rajono (rus. Даркеменский район), vėliau Oziorsko rajono kaimas, 1947 m. birželio 25 d. – 2008 m. birželio 30 d. Bagrationovo apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Darkiemio apskritis Gumbinės apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Darkiemio rajonas TSRS
19462008 m. Bagrationovo apylinkė
Oziorsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Krasnojarskojės kaimo gyvenvietė
Oziorsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1907 m. ir 1910 m.
1907 m. 1910 m.[6]
44 57


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]