Daugiametė klėstenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Scleranthus perennis
Daugiametė klėstenė (Scleranthus perennis)
Daugiametė klėstenė (Scleranthus perennis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Gvazdikažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Caryophyllidae)
Šeima: Gvazdikiniai
(Wikispecies-logo.svg Caryophyllaceae)
Gentis: Klėstenė
(Wikispecies-logo.svg Scleranthus)
Rūšis: Daugiametė klėstenė
(Wikispecies-logo.svg Scleranthus perennis)
Binomas
Scleranthus perennis
L.

Daugiametė klėstenė (lot. Scleranthus perennis, angl. Perennial knawel, vok. Ausdauernde Knäuel, Ausdauerndes Knäuelkraut) – gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos klėstenių (Scleranthus) genties augalas. Savaime paplitęs Mažojoje Azijoje, Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Ekologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iliustracija iš Flora Batava

Auga smėlynuose, kopose, sausuose šlaituose ir miškuose, pamiškėse, pakelėse. Mėgsta nederlingus, rūgščius smėlio ir žvyro dirvožemius. Dažniausiai auga kartu su aitriuoju šiloku (Sedum acre), smiltyniniu šepetuku (Corynephorus canescens).

Augalas yra pagrindinis lenkinio košenilio (Porphyrophora polonica), kurio lervos parazituoja šaknis, šeimininkas.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai daugiametis, 5-15 cm aukščio, pilkai žalias puskrūmis. Stiebas išsikerojęs nuo pat sumedėjusio pagrindo, jo apatinė dalis kartais raudona, ant jos matomos nudžiūvusių lapų liekanos. Lapai yliški, priešiniai, jų pamatinės dalys suaugusios, pažastyse išauga trumpos, lapuotos šakelės.

Žiedynai gana tankūs, dvistypiai. Žiedai susitelkę į kamuolėlius, smulkūs, 3,5-4,5 pločio, bekočiai, žalsvi, penkianariai. Pažiedės ilgesnės už žiedus. Vainikėlio nėra. Taurėlapiai buki, su plačiais baltais plėveliniais pakraščiais, kurie vaisiams išaugus susiglaudžia. Kuokelių paprastai dešimt, jų ilgis maždaug toks pat, kaip taurelės.

Pražysta gegužės pabaigoje, žydi ištisą vasarą. Vaisius – vienasėklis, neatsidarantis, 3-4 mm ilgio, apgaubtas sukietėjusios taurelės riešutėlis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka