Pereiti prie turinio

Miškinė sidabražolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Potentilla erecta
Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta)
Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Erškėtiniai
( Rosaceae)
Gentis: Sidabražolė
( Potentilla)
Rūšis: Miškinė sidabražolė
( Potentilla erecta)

Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalas.

Daugiametis, 15-35 cm aukščio žolinis augalas. Stiebai keli, į viršūnę šakoti, kylantys arba statūs, plaukuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, stiebiniai – triskiaučiai, bekočiai, su dviem dideliais prielapiais. Žiedai vienanamiai, apie 1 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai 4. kartais 5, geltoni. Vaisius – 1,6-2,0 mm ilgio, riešutėlio pavidalo.

Žydi birželio – rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta liepos – rugpjūčio mėn. Auga šlapiose ir drėgnose pievose, durpynuose, ganyklose, krūmuose, miškuose.

Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba pavasarį. Šakniastiebiuose yra 14-18 % rauginių medžiagų, dervų, fitosterolio, glikozido termentilino, organinių rūgščių, dažinių ir 6 % mineralinių medžiagų.

Šakniastiebių nuoviras su įvairiais kandikais dažo medžiagas rudai, geltonai. Nuoviras buvo vartojamas kaip prieskonis žuvies konservų pramonėje, gėrimams dažyti. Augalas rauginis, buvo naudojamas odos apdirbimui.