Darbėnų senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Darbėnų senosios kapinės
Darbėnų kaimo kapinės 2015.JPG
Bendras senųjų kapinių vaizdas iš vakarų pusės

Darbėnų senosios kapinės
Koordinatės
56°01′16″š. pl. 21°16′08″r. ilg. / 56.021035°š. pl. 21.268839°r. ilg. / 56.021035; 21.268839Koordinatės: 56°01′16″š. pl. 21°16′08″r. ilg. / 56.021035°š. pl. 21.268839°r. ilg. / 56.021035; 21.268839
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 0,15 ha
Naudotas XVIXIX a.
Žvalgytas 1989, 1995, 2015 m.
Registro Nr. u. k. 24194

Darbėnų kaimo senosios kapinės, vadinamos Kapeliais, Maro kapeliais, Senkapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 24194) – neveikiančios kapinės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Darbėnuose, kelio  2323  DarbėnaiVaineikiaiKirmindvaris  kairėje pusėje, ties jo kryžkele su rytiniu miestelio apvažiavimu, Darbos kairiajame krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos lygioje vietoje, kelio į Vaineikius kairėje pusėje. Pailgos šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 70 m ilgio ir 25–30 m pločio. Markapiais vadinamą šiaurės vakarinę dalį ženklina keturios senos pušys, iš kurių viena – dviejų kamienų. Pietrytinę dalį skersai kerta rytinis miestelio apvažiavimas ir nuo jo atsišakojantis kelias link žydų kapinių.

Už kelio pietrytinis kapinių pakraštys apaugęs spygliuočių jaunuolynu, kuriame stovi monumentalus kryžius. Jis medinis, kryžmiškas, puoštas pridėtiniais kiauraraščiais ornamentais, su lieto metalo Nukryžiuotojo figūra, apjuostas nedidele statinių tvorele.

Teritorijos plotas – 0,15 ha.

Monumentalus kryžius Darbėnų kaimo kapinių pakraštyje

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos XVI a., vadinamos Maro kapais, Senkapiais, Kapeliais (žem. Maro kapā, Senkapē, Kapalē). Veikė iki XVIII a. pabaigos. Laidoti Darbėnų kaimo gyventojai. Jose 1620 m. buvo pastatyta pirmoji Darbėnų koplyčia.

Kapines oficialiai 1795 m. uždarius, XIX a. retsykiais jose buvo laidojami darbėniškiai savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, užkrečiamų ligų aukos.

Pasakojama, kad praeiviams prie kapinių sutemus vaidendavosi: pasirodydavo baltais rūbais vilkinti moteris, iš kapinių per kelią eidavusios ugnelės (mirusių kūdikių sielos). Todėl čia palaidotiems atminti nuo seno kapinėse buvo statomi ąžuoliniai monumentalūs kryžiai, tarp kurių stovėjo koplytėlė su šventųjų skulptūromis. Maro kapais vadinama kapinių dalis buvo ratu apsodinta pušimis.

Sovietmečiu kapinės išniekintos: kolūkio vadovybės įsakymu nugriauti mažosios memorialinės architektūros statiniai, išardytos tvoros, nupjauti kapinėse augę medžiai (liko tik kelios Markapių pušys). XX a. per kapinių pietrytinę dalį nutiestas kelias.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu kapinių pietrytiniame pakraštyje pakelėje 1989 m. pastatytas monumentalus kryžius.

1989 ir 2015 m. kapines žvalgė Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).

1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L528),[1] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P.60
  2. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034
  • Julius Kanarskas. Darbėnų kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 179

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]