Pereiti prie turinio

Dainavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Magnetinio rezonanso tomografu gautas vaizdas, parodantis balso trakto judėjimą dainavimo metu.

Dainavimas – vokalinis menas, muzikinių garsų atlikimas balsu, su žodžiais arba be jų. Asmuo, kurio profesija yra dainavimas, vadinamas dainininku, atlikėju arba vokalistu (džiazo ir populiariosios muzikos srityje). Dainininkai atlieka muziką (arijas, rečitatyvus, dainas ir kt.), kurią galima dainuoti su muzikos instrumentų pritarimu arba be jo. Lietuvių kalboje skiriami du žodžiai, apibūdinantys vokalinį meną - dainavimas ir giedojimas. Dažnai dainuojama muzikantų ansamblyje, pavyzdžiui, chore. Dainuojama solo, ansambliu (duetu, tercetu, kvartetu ir kitaip), choru. Gali būti dainuojama su akompanimentu arba be jo (itališkai a cappella).[1] Įvairūs dainavimo stiliai apima meninę muziką, tokią kaip opera (kamerinis ir operinis dainavimas) ir kinų opera, indų muzika, japonų muzika ir religinės muzikos stiliai, tokie kaip gospelas, liaudies dainos (pasaulio ar lietuvių) ir iš jų kilęs folkrokas, taip pat džiazas, bliuzas ir populiariosios muzikos stiliai, tokie kaip popmuzika, rokas ir elektroninė šokių muzika.

Dainavimas gali būti formalus arba neformalus, aranžuotas arba improvizuotas. Dainavimu ar giedojimu gali būti išreiškiamas pamaldumas, dainavimas gali būti kaip hobis, malonumą teikianti ar prablaškanti veikla, ritualas, kaip muzikinio ugdymo dalis arba kaip profesija. Profesionaliam dainavimui reikia laiko, atsidavimo, mokymo ir reguliarios praktikos. Praktikuojantis reguliariai, garsai gali tapti aiškesni ir stipresni.[2]

  1. Karaška, Arvydas. Dainavimas (VLE)
  2. Falkner, Keith, red. (1983). Voice. Yehudi Menuhin music guides. London: MacDonald Young. p. 26. ISBN 978-0-356-09099-3. OCLC 10418423.