Dažinė ciberžolė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Curcuma longa
Ciberžolė (Curcuma longa)
Ciberžolė (Curcuma longa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Eilė: Imbieriečiai
(Wikispecies-logo.svg Zingiberales)
Šeima: Imbieriniai
(Wikispecies-logo.svg Zingiberaceae)
Gentis: Ciberžolė
(Wikispecies-logo.svg Curcuma)
Rūšis: Dažinė ciberžolė
(Wikispecies-logo.svg Curcuma longa)

Dažinė ciberžolė (lot. Curcuma longa) – imbierinių (Zingiberaceae) šeimos ciberžolių (Curcuma) genties augalų rūšis. Natūraliai auga Pietų Azijos tropinėse srityse. Tai vienas svarbiausių prieskoninių augalų Azijoje.

Tai daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 90 cm aukščio. Turi didelius, paprastuosius lapus. Šakniastiebiai iki 4 cm skersmens, geltonai rudi. Žiedynas 30 cm ilgio su žaliais (apačioje) ir baltais (viršuje) prielapiais. Tarpe jų yra nedideli, vamzdiški, geltoni žiedai.

Iš dažinės ciberžolės šakniastiebių gaunama pudra, vadinama kurkuma (arab. كركم = kurkum). Ji yra pagrindinė kario prieskonių sudėtinė dalis, suteikianti būdingą aromatą ir geltoną spalvą. Šis prieskonis plačiai naudojamas Indijos, Artimųjų Rytų, Pietryčių Azijos virtuvėse. Augale esantis kurkuminas turi medicininių, priešvėžinių savybių, naudojamas tradicinėje Ajurvedos medicinoje. Kurkuminas naudojamas kaip maisto dažiklis (E100), Indijoje juo dažomi sariai, budistų vienuolių apdarai. Dažinė ciberžolė taip pat naudojama vestuvių, aukojimų dievybėms (pudža), apsivalymų ritualuose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europoje ciberžolė žinota jau antikoje. Savo knygoje "De Materia Medica" (gr. Peri hulês iatrikês, Περὶ ὕλης ἰατρικῆς) ją aprašė graikų medikas ir botanikas Dioskoridas[1].

Ciberžolė minima keliautojo Marko Polo knygoje 1280 m., viduramžiais Europoje ji vadinta "indišku šafranu"[2].

XVIII a. ciberžolę į Europą importuodavo visos galingos jūrinės valstybės: Anglija, Olandija, Portugalija ir Prancūzija. Ji naudota ir dažams bei medicinai[3][4][5]. Dažnai ja keistas brangesnis prieskonis šafranas.

Bibliografija:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Georgius Everhardus Rumphius, Herbarium Amboinense (Amstelaedami: Chanquion, 1741-1750) vol. 5 p. 164 et tab. 67
  2. http://www.mccormickscienceinstitute.com/resources/culinary-spices/herbs-spices/turmeric (angl.)
  3. Andry, Charles-Louis-François, Matière médicale extraite des meilleurs auteurs, et principalement du Traité des médicamens de M. de Tournefort, et des leçons de M. Ferrein. Tome 3 / ; par M***, docteur en médecine; Paris, Debure fils jeune, 1770. (skaityti online, pranc.)
  4. Poerner, Carl Wilhelm, Instruction sur l'art de la teinture et particulièrement sur la teinture des laines, par M. Poerner : ouvrage traduit de l'allemand par M. C***., Paris, Cuchet, 1791.
  5. Ferme générale, Tarif général des droits dus aux entrées de Paris sur les marchandises et denrées y arrivant par terre : avec une table indicative des objets y sujets, Paris, impr. de Lamesle, 1781 (skaityti online, pranc.)
  6. Dodoens, Rembert, Histoire des plantes, en laquelle est contenue la description entière des herbes… non seulement de celles qui croissent en ce païs, mais aussi des autres estrangères qui viennent en usage de médecine, par Rembert Dodoens… traduite de bas aleman en françois, par Charles de l'Escluse, Anvers, impr. de J. Loe, 1557
  7. http://lt.kotanyi.com/prieskoniu-pasaulis/prieskoniu-abc/product/peceni-piscanec-mesanica-zacimb/?tx_kotanyi_pi1%5BletterRange%5D=AF
  8. http://cms.herbalgram.org/herbalgram/issue84/article3450.html?ts=1520797652&signature=0282f6fa1fce2435d86603638901dbd5
Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Dodoens, Rembert, Histoire des plantes, en laquelle est contenue la description entière des herbes… non seulement de celles qui croissent en ce païs, mais aussi des autres estrangères qui viennent en usage de médecine, par Rembert Dodoens… traduite de bas aleman en françois, par Charles de l'Escluse, Anvers, impr. de J. Loe, 1557, « Nous netrouuons en nul Auteur ancien le tempérament ne les vertus de cefte racine,finon en Diofcoride,lequel dit qu'il eft amer,& a vertu de foudain defnuer de poil le lieu fur lequel il eft in duit,ce qu'on a expérimenté aufsi au Curcuma des Boutiques. » (pranc.)
  2. http://www.mccormickscienceinstitute.com/resources/culinary-spices/herbs-spices/turmeric
  3. Andry, Charles-Louis-François, Matière médicale extraite des meilleurs auteurs, et principalement du Traité des médicamens de M. de Tournefort, et des leçons de M. Ferrein. Tome 3 / ; par M***, docteur en médecine; Paris, Debure fils jeune, 1770.
  4. Poerner, Carl Wilhelm, Instruction sur l'art de la teinture et particulièrement sur la teinture des laines, par M. Poerner : ouvrage traduit de l'allemand par M. C***., Paris, Cuchet, 1791.
  5. Ferme générale, Tarif général des droits dus aux entrées de Paris sur les marchandises et denrées y arrivant par terre : avec une table indicative des objets y sujets, Paris, impr. de Lamesle, 1781