Geltonžiedis žirgelis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Cordulegaster boltonii Apsauga: 3(R) – Reta rūšis |
|---|
 Geltonžiedis žirgelis (Cordulegaster boltonii) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Cordulegaster boltonii Donovan, 1807 |
Geltonžiedis žirgelis, kitaip dar geltonžiedis kordulegastras (Cordulegaster boltonii) – žieduotapilvių žirgelių (Cordulegastridae) šeimos žirgelių (Odonata) rūšis.
Europoje paplitusi nuo Portugalijos iki Suomijos, rytuose – iki Vakarų Sibiro. Aptinkama Šiaurės Afrikoje palei Viduržemio jūrą. Dažnesnė kalnuose, lygumose paplitusi sporadiškai.
Lietuvoje aptikta tik rytinėje ir pietrytinėje dalyje: anksčiau buvo randama Kauno, Švenčionių, Varėnos ir Vilniaus rajonuose, neseniai rasta Ignalinos ir Zarasų rajonuose. Lietuvoje rūšis saugoma nuo 2000 m.
Stenotopinė, reobiontinė rūšis. Veisimosi buveinės yra nedidelės (dažniausiai 3 – 7 m pločio) sraunios upės smėlėtu, tiesiogiai saulės apšviečiamu ir neprižėlusiu augalų dugnu. Lervos plėšrios, minta daugiausia kitų vabzdžių lervomis, kurių tyko įsiraususios į dugno smėlį. Jų vystymasis trunka 4 – 5 metus. Pirmieji suaugėliai pasirodo gegužės pabaigoje, dauguma išsirita birželio mėnesį ir skraido iki rugpjūčio pradžios. Laikosi netoli upės vagos, medžioja skraidančius vabzdžius virš vandens ar pakrantės augalijos. Patinai saugo savo teritoriją nuo konkurentų. Patelės sekliuose užutėkiuose pakimba prie pat vandens paviršiaus, pilvelio galą įmerkia į vandenį ir pasiekusios dugną sudeda kiaušinius. Dėl ilgai trunkančio lervų vystymosi, kordulegastrų populiacijos labai lėtai atsikuria.