Cilindriniai šachmatai

Cilindriniai šachmatai (angl. Cylinder chess) – tai pasakiškų šachmatų rūšis, kurioje šachmatų lenta įsivaizduojama esanti sulenkta į cilindrą, sujungus du priešingus tradicinių šachmatų lentos kraštus. Yra trys jų rūšys: vertikalūs, horizontalūs ir toriniai.

Sujungę mintimis dešinį ir kairį šachmatų lentos kraštus – gauname vertikalų cilindrą, o viršutinį su apatiniu kraštu – horizontalų cilindrą.

8

Cilindriniai šachmatai
Diagramoje parodyti galimi rikio, laukelyje c1, ar žirgo laukelyje h2, galimi ėjimai vertikalioje cilindrinėje šachmatų lentoje.

Visos cilindrinės lentos diagramos iš tų pusių, kurios mintyse sujungiamos, vaizduojamos be rėmelio.^[1]

Dėl šachmatų lentos formos šie šachmatai turi keletą specifinių taisyklių, bet figūros vaikšto, kerta, šachuoja pagal tradicinių šachmatų taisykles.

Vertikaliais cilindriniais šachmatais galima žaisti šachmatų partijas.

Naudojant cilindrinių šachmatų taisykles sukurta: sutarto mato, retro, tiesioginio mato uždavinių.

Cilindrinių šachmatų nuostatos panaudojamos ne tik uždaviniuose sudarytuose tradicinėmis, bet ir su pasakiškomis figūromis. Dalyvauja konkursuose.

A. Piccinini

Revista Scacchistica Italia Tzuika, 1907

#2 matas dviem ėjimais. Vertikalūs cilindriniai šachmatai.

1.Va3ǃ Kg1 2.Vc1#

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cilindriniai šachmatai minimi dar X amžiuje: 947 m. arabų istorikas al-Masudi (Abu al-Hassan Ali ibn al-Husain ibn Ali ibn Ali ibn Abdullah al-Masudi) (888–956) savo knygoje Muraj adh-dhahab aprašė 6-ias šachmatų rūšis. Viena iš jų buvo cilindriniai šachmatai.^[2]

XIX amžiaus pabaigoje jie buvo paplitę Austrijoje.

Pirmą cilindrinių šachmatų uždavinio diagramą Revista Scacchistica Italia žurnale 1907 m. atspausdino A. Piccinini.^[3] Prie šių šachmatų populiarinimo prisidėjo čekų šachmatų kompozitoriaiː Artūras Mandleris (1891–1971) ir Zdenekas Machas (1877–1954). Pastarasis savo leidinyje Chess Chimes from Prague 1933 m. atspausdino cilindrinių šachmatų uždavinių.^[4]^[5]

Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Horizontalūs[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E. Albertas

606 Ideal-Mate Chess Problems, 1966

H#3 Sutarto mato uždavinys. Idealusis matas. kombidvyniai

Tradicinė šachmatų lenta
a) 1.Be4 Že3 2.Bxe5 Ke2 3.Ke4 Ba4#

Horizontalūs cilindriniai šachmatai b) 1.Be6 Že7 2.Ke4 Ke2 3. Bxe5 Ba4#

Mintyse sujungus viršutinę lentos dalį su apatine gauname horizontalių cilindrinių šachmatų lentą.

Figūros iš apatinės gulstinės gali patekti į cilindro diagramos viršutinę gulstinę ir toliau: pav.,žirgas iš a1 laukelio patenka ne tik į b3, c2 laukelius, bet ir į b7, c8 laukelius.

Tuo įsitikiname panagrinėję Alberto uždavinį. Jis turi du sutarto mato trimis ėjimais sprendiniusː a) ant tradicinės ir b) ant cilindrinės šachmatų lentos. b) sprendinyje bokštas į e6 laukelį patenka eidamas pagal horizontalių cilindrinių šachmatų uždavinių taisykles - kita lentos puse (.Be2-e1-e8-e6).

Horizontaliais cilindriniais šachmatais partijų nežaidžiama, nes tradicinių šachmatų figūrų išdėstymas jiems netinka.

Yra pasiūlyta galima pradinė šachmatų figūrų padėtis, bet apie žaistas partijas nežinoma. Tas pats ir su toriniais cilindriniais šachmatais. Vis tik juos naudoja šachmatų kompozitoriai uždavinių sudarymui.

Vertikalūs[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vertikaliuose cilindriniuose šachmatuose figūra iš 1-os statmenos, eidama kita cilindro puse patenka į 8-ą statmeną ir atvirkščiaiː rikis, stovėdamas laukelyje c1, gali eiti laukeliais: a3-h4-d8, arba d2-h6-a7-b8.

Yra ir daugiau taisyklių, kurios susijusios su šachmatų lentos forma.

Šiuose šachmatuose galimas „nulinis“ ėjimas, kai esant tuščiai gulstinei, bokštas, ar valdovė, apėję cilindrą aplink, grįžta į pradine padėtį. Juo naudojamasi, kai norima priešininkui perduoti ėjimo eilę.

Toks ėjimas yra panaudotas A.Mongredieno uždavinyje. Baltųjų bokštas apėjo ratu cilindrinę šachmatų lentą (1. Bh4-a4-h4), ir grįžęs į pradinę padėtį, perdavė ėjimo eilę juodiesiems.

Po 1….Ka5 (laukeliai a6, b6 iš kitos lentos pusės šachuojami bokšto Bh6) seka 2. Bh4-h5# (bokštas juodųjų karalių šachuoja iš kitos pusės per 5-ą gulstinę), o po 1….c4 2.Bh5# (dėl dvigubo šacho (iš abiejų pusių) juodieji negali užstoti karalių pėstininku).

Vertikaliuose cilindriniuose šachmatuose dvigubas šachas gali būti skelbiamas viena figūra – rikiu arba valdove, kai jos šachuoja per įstrižaines ir gulstinėmis – kai šachuojama bokštu ar valdove.

G. Latcelio uždavinyje po 1. Kh8 juodiesiems iškyla mato grėsmė: 2. Vh7#, nes valdovė iš laukelio h6 vienu metu atakuoja juodųjų karalių dvejomis istrižainėmis – h7-b1 ir per kitą lentos pusę - h7-a6–f1, o tai dvigubas šachas ir matas, nes karalius neturi laisvų laukelių.

Jei 1…Kc4, tai 2.g8V# (Vg8 atakuoja juodųjų karalių per dvi įstrižaines: g8-a2 ir g8-h7-a6-f1, o Vh6 gina pėstininką b4 per įstrižaines h6–a5-e1;

1….Ke4 2.a8V# (dvigubas šachas nuo Va8 įstrižainėmis: a8-h1 ir a8-h7-b1); 1….Kc2 2. Vg6# (dvigubas šachas nuo Vg6 įstrižainėmis: g6-b1 ir g6-h5-a4-d1);

1….Ke2 2.Va6# (dvigubas šachas nuo Va6 įstrižainėmis: a6-f1 ir a6-h5-d1).

Vertikaliuose cilindriniuose šachmatuose ilgąją ir trumpąją rokiruotes galima atlikti vienu bokštu: trumpąją rokiruotę atlikti ir valdovės bokštu, o ilgąją – karaliaus bokštu. Tai iliustruoja K. Hanemano uždavinys, kuriame juodųjų ilgoji rokiruotė atliekama karaliaus bokštu.

Tačiau ne viskas cilindrinėje lentoje pavyksta padaryti: ne visada karalius ir bokštas matuoja karalių.

G. Latcelis

Schwalbe 1935

#2 Tiesioginis šachmatų uždavinys

Vertikalūs cilindriniai šachmatai 1.Kh8! grėsmė 2.Vh7#
1.... Kc4 2.g8V#
1.... Ke4 2.a8V#
1.... Kc2 2.Vg6#
1.... Ke2 2.Va6#^[6]

A.W Mongredienas

Bulletin de la FFE,N.19, 1926

H#2 Tiesioginis matas dviem ėjimais

Vertikalūs cilindriniai šachmatai

1.Bh4-h4 Ka5 2.Bh4-h5# (šachas nuo Bh5 iš kitos pusės, analogiškai - laukelis a6 šahuojamas nuo bokšto Bh6)

1….c4 2.Bh4-h5#

K. Hanemanas

Thema Danicum, 1976

H#2* Sutartas matas. Dvigubas. Du sprendiniai.

Vertikalūs cilindriniai šachmatai

Baltieji pradeda

1....Ža6 2.0-0 / 0-0-0 ...Bg7# / Bc7#

Juodieji pradeda

I.1.0-0 Ža6 2.Bf7 Bh8#
II.1.0-0-0 Že6 2.Bb8 Bc7#^[7]

Toriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Z. Machas

#4 Tiesioginis matas 4 ėjimais Toro cilindriniai šachmatai

1.Vh7 #
a)1…. Kf8 2.Vg6 Ke7 3.Ke1 Kd7 4. Ve8# b)1…. Kd8 2.Vc7+ Ke8 3.Žh6! Kf8 4. Vc7-e1#

Jei mintyse vienu metu lentoje, sujungtume dešinį ir kairį bei viršutinį su apatiniu kraštais, gautume Torinę šachmatų lentą, kurioje žirgas stovintis laukelyje a1 gali atakuoti iš karto 8 laukelius: b3,c2,c8, b7, h7,g6,g2, h3.

Torinių cilindrinių šachmatų ypatumai atsiskleidžia Zdeneko Macho uždavinyje. Po 1.Vh7! juodieji turi du ėjimus: 1….Kf8 ir 1…Kd8 (laukelius d1, e1 ir f1 kontroliuoja baltųjų karalius, nes toro šachmatuose galioja horizontalių cilindrinių šachmatų taisyklės)

Po 1….Kf8 seka 2.Vg6 Ke7 3.Ke1 ir baltųjų karalius iš e1 laukelio kontroliuoja laukelius d8 ir f8, todėl po 3….Kd7 matuoja juodųjų karalių ėjimu 4.Ve8.

Po 1…. Kd8 2.Vc7+ Ke8 3.Žh6 (Žirgas po toro šachmatų lentą vaikšto pagal vertikalių cilindrinių šachmatų taisykles) ir po 3….Kf8 baltųjų valdovė skelbia matą 4. Vc7-e1 judėdama pagal vertikalių cilindrinių šachmatų taisykles (c7-a5 ir h4-e1)

Figūrų galimybės palyginus su tradiciniais šachmatais skiriasi, pav.ː karalius su valdove negali skelbti mato vienišam karaliui. Nėra tokios padėties.^[8] O karalius su dviem bokštais, gali matuoti.

Užrašai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sutrumpintas šachmatų uždavinių tarptautinis žymėjimas prasideda trumpiniu, kuris užduotyje rašomas, nurodant uždavinio tipą ir ėjimų skaičių. Toliau seka sprendinių, ar dvynių skaičius.

Po užrašyto, pagal tradicinių šachmatų taisykles kirtimo ėjimo dar užrašomas laukelis į kurį pateko kertančioji figūra: pav., nukirtus juodųjų žirgui baltųjų pėstininką 1…. Žxb5

Kai uždaviniai sudaryti pagal cilindrinių šachmatų taisykles, tai apie tai pažymima naujos eilutės viduryjeː pav., Vertikalūs cilindriniai šachmatai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002. P. 109.
↑ „Bill Wall. Earliest Chess Books and References“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2009-10-28. Nuoroda tikrinta 2017 m. birželio 30 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
↑ Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 447. – ISBN 5-85270-005-3
↑ „Julius Zdenekas Machas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2013-11-11. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 17 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
↑ „Šachmatų harmonija iš Prahos“ (PDF) (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. birželio 25 d..
↑ Шахматный словарь / гл. ред. Л. Я. Абрамов. — М.: Физкултура и спорт, 1964. — С. 601-602.
↑ „K. Hannemann“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 17 d..
↑ Е. Я. Гик. Шахматы и математика, Москва : Наука, 1983. P. 117.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[1] Antanas Vilkauskas. Šachmatų kompozicijos pagrindai. Vilnius: Mintis, 2002. P. 109.

[2] „Bill Wall. Earliest Chess Books and References“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2009-10-28. Nuoroda tikrinta 2017 m. birželio 30 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)

[Šalt1-3] Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 447. – ISBN 5-85270-005-3

[4] „Julius Zdenekas Machas“ (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2013-11-11. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 17 d..{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)

[5] „Šachmatų harmonija iš Prahos“ (PDF) (anglų). Nuoroda tikrinta 2017 m. birželio 25 d..

[6] Шахматный словарь / гл. ред. Л. Я. Абрамов. — М.: Физкултура и спорт, 1964. — С. 601-602.

[7] „K. Hannemann“ (vokiečių). Nuoroda tikrinta 2020 m. rugpjūčio 17 d..

[8] Е. Я. Гик. Шахматы и математика, Москва : Наука, 1983. P. 117.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]