Masudis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Masudis
Gimė apie 890 m.
Bagdadas
Mirė 956 m.
Fustatas
Tautybė arabas
Religija islamas
Veikla istorikas, keliautojas, geografas

Masudis (arab. أبو الحسن علي بن الحسين بن علي المسعودي = Abu al-Ḥasan ʿAlī ibn al-Ḥusayn ibn ʿAlī al-Masʿūdī, apie 890956 m.) – X a. arabų polimatas, keliautojas, rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Abual Hasanas ibn al Huseinas ibn Ali al Masudis (ar Masūdis) gimė apie 890 m. Bagdade. Masudis geriausiai žinomas kaip istorikas ir geografas, bet yra rašęs mokslinėmis, medicinos, teologinėmis ir filosofinėmis temomis. Žinoma, kad jis parašė daugiau nei 20 veikalų, istorijoje jam priskirti 46 veikalai. Tik du iš jų išliko: „Aukso pievos ir brangakmenių kasyklos“ (Moruj al-ḏahab wa maʿāden al-jawhar) ir „Pastebėjimų ir patikslinimų knyga“ (Kitāb al-tanbīh wa al-ishrāf). Pasakojama, kad Masudis iš jaunystės domėjosi įvairiausiais dalykais, bet neapsiribojo vien tuo, ką sužinodavo iš mokytojų ir knygų. Jis daug keliavo, lankėsi Sirijoje, Irane, Armėnijoje, Kaspijos jūros pakrantėse, Indo upės slėnyje, Šri Lankoje, Omane ir Rytų Afrikos pakrantėse. Tikėtina, kad pabuvojo Madagaskare. Manoma, kad jis buvo šiitas, jaunystėje patyręs mutazilitų mokyklos įtaką. 945 m. jis apsistojo Damaske. Po dvejų metų persikėlė į Fustatą, kur mirė 956 m. rugsėjį.

Didžiausiu Masudžio veikalu buvo 30 tomų „Laiko istorija“ (Akhbār al-zamān), kurios pirmo tomo manuskriptas tikriausiai išlikęs Vienos bibliotekoje. Po to Masudis parašė „Vidurinę knygą“ (Kitāb al-awsaṭ), kuri, manoma, buvo papildymų ir komentarų knyga „Laiko istorijai“. Šie veikalai, tikriausiai dėl jų ilgumo, nesulaukė dėmesio, tad Masudis parašė sutrauktą jų variantą įdomiu pavadinimu „Aukso pievos ir brangakmenių kasyklos“, kuris išgarsino Masudį. Jame Masudis paminėjo daugiau nei 80 istorinių veikalų, kuriuos žinojo, bet daugiausiai rašė tai, ką jis girdėjo kelionių metu iš sutiktų žmonių. Veikale aprašoma pasaulio istorija nuo sukūrimo iki VIII a. Abasidų įsigalėjimo kalifate. Įdomiausia yra pirmoji šio veikalo pusė, kurioje aprašoma žydų istorija, po to aprašomi nemusulmoniškų šalių istorijos, geografija, socialiniai santykiai, religinės praktikos, kalendoriai, klimatas, šventyklos. Paminėti induistų laidojimo papročiai, perlų ieškojimas Persijos įlankoje, gintaro radimas Rytų Afrikoje, keliai į Kiniją ir navigacija jūrose. Antrojoje veikalo pusėje aprašoma arabų musulmonų istorija, bet ji labai netiksli ir pripildyta anekdotų, tad labiau pasitikima kitų autorių veikalais (pvz., Tabario). „Pastebėjimų ir patikslinimų knygoje“, parašytoje prieš pat mirtį, Masudis pateikė patikslinimų savo ankstesniems veikalams, daugiausiai savo trims istoriniams-geografiniams. Ibn Chaldūnas minėjo Masudį imamu (t. y. mokytoju, pavyzdžiu).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]