Žygiai

Carabidae

Didysis puošniažygis (Carabus coriaceus)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Nariuotakojai ( Arthropoda)
Klasė:	Vabzdžiai ( Insecta)
Būrys:	Vabalai ( Coleoptera)
Pobūris:	Plėšrieji vabalai ( Adephaga)
Antšeimis:	Žyginiai ( Caraboidea)
Šeima:	Žygiai ( Carabidae)

Žygiai (Carabidae) – vabalų (Coleoptera) šeima. Tai viena iš gausiausių pagal rūšių skaičių ir individų kiekį vabalų šeimų. Pasaulyje žygių rūšių skaičius viršija 40 000. Iš jų Europoje – apie 2700, Lietuvoje – apie 340 rūšių.

Vabalai įvairaus dydžio, grakštūs ir labai judrūs, priskiriami plėšriųjų (Adephaga) vabalų pobūriui. Kūno paviršius dažniausiai juodas ar tamsiai rudas, kartais su gelsvomis ar raudonomis dėmelėmis. Kai kurių rūšių kūnas žalias, žvilgantis su metalo blizgesio duobutėmis ar vagutėmis. Kojos bėgiojamosios. Antenos siūliškos, šeriškos, beveik visada plaukuotos. Užpakaliniai dubenėliai dideli ir uždengia pirmąjį pilvelio narelį – sternitą. Viršutiniai žandai aštrūs, pjautuvo pavidalo.

Dauguma žygių turi specifinį kvapą, kuris apsaugo nuo kai kurių vabzdžiaėdžių plėšrūnų. Bombožygiai ištikus pavojui, iššvirkščia labai lakų skystį, kuris ore garsiai sprogdamas išgaruoja ir virsta smirdančiu debesėliu, kuris atbaido visus vabzdžius.

Lervos ir suaugėliai dažniausiai yra plėšrūs, minta kitais vabzdžiais ir jų lervomis, moliuskais, sliekais. Grobį dažniausiai medžioja viršutiniame dirvos sluoksnyje, dirvos paviršiuje, miško paklotėje, vandens telkinių krantų drėgname smėlyje, pūvančiose augalų liekanose, komposto krūvose, graužikų ir kurmių urvuose, rečiau ant augalų (pvz.: puikiažygiai, lapažygiai), ar po medžių žieve, kinivarpų takuose (pvz.: kirmžygiai, žievėžygiai). Kai kurios žygių rūšys (pvz., Gauruotasis vikražygis, žaliasis vikražygis, Žalsvasis laukažygis) gali kenkti ir augalams.

Žygiai gyvena miškuose, pievose, soduose, dirbamuose laukuose. Jie aktyvūs vakarais ir naktimis, o dieną slapstosi po akmenimis, augalų liekanomis, miško paklotėje, samanose, po nuvirtusiais medžiais ir t. t. Naktiniai žygiai, kaip ir daugelis naktinių vabzdžių, skrenda į šviesą.

Kai kurie žygiai aktyvūs ir dieną. Iš dieninių ypač verta paminėti savitą žygių pošeimį – Cicindelinae, kuriam priklauso šoklių (cicindela) ir panašios gentys. Šie vabalai aktyvūs šiltomis saulėtomis dienomis, dažnai yra spalvingi ir blizgantys. Kai kurie entomologai šį pošeimį išskiria net į atskirą šeimą – „Cicindelidae“.

Vystymasis

Žygių patelės dirvoje apie 2 – 4 cm gylyje padeda apie 30 – 50 kiaušinių. Kiaušinius deda su pertraukomis, todėl tuo pačiu laiku galima aptikti įvairių vabalo vystymosi stadijų. Lervos platokos, į kūno galus siaurėjančios. Galva stambi, su dideliais viršutiniais žandais. Kojos ilgos, letenos su 1 – 2 nagais. kūno oda standi, stora, paprastai tamsi, segmentacija ryški. Pilvelio devintas segmentas dažnai būna su gana ilgomis ataugomis (urogomfais). Lervos, kaip ir suaugę vabalai, yra plėšrios.

Reikšmė

Žygiai yra naudingi, nes naikina žemės ūkio ir sumedėjusių augalų kenkėjus. Kartais kai kurias žygių rūšis žmonės užveisia dirbtinai, tam kad naikintų kenkėjus. Tai yra efektyvus kovos su kenkėjais būdas ir nekenkia aplinkai, kaip, pavyzdžiui, insekticidų naudojimas (nuo kurių miršta ne tik kenkėjai, bet ir žygiai bei kiti naudingi vabzdžiai).

Žygius lesa medšarkė, jais minta rupūžės, driežai, kurmiai, kirstukai, ežiai ir kiti vabzdžiaėdžiai žinduoliai.