Buzova

Koordinatės: 50°24′59″ š. pl. 30°02′30″ r. ilg. / 50.41639°š. pl. 30.04167°r. ilg. / 50.41639; 30.04167 (Buzova)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Buzova
ukr. Бузова
Buzovos kaimo Šv. Demetrijaus cerkvė
Buzova
Buzova
50°24′59″ š. pl. 30°02′30″ r. ilg. / 50.41639°š. pl. 30.04167°r. ilg. / 50.41639; 30.04167 (Buzova)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Kijevo sritis Kijevo sritis
Rajonas Bučos rajonas
Gyventojų (2001) 1 548

Buzova (ukr. Бузова (Бучанський район)) – kaimas centrinėje Ukrainoje, Kijevo srities pietvakariuose; Bučos rajono gyvenvietė. Nuo šalies sostinės Kijevo nutolęs 40 kilometrų atstumu. Pro kaimą eina M06 greitkelis KijevasŽytomyras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitados Kijevo sritis priklausė Lietuvos didžiajai kunigaikštystei. Po Liublino unijos priklausė Lenkijos karalystei, o nuo 1793 m. Rusijos imperijai. 1991 m. Ukraina paskelbė nepriklausomybę ir kaimas priklauso Ukrainai.

Lenkijos karalystės laikotarpiu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1600 m. buvo įkurta Buzovos gyvenvietė. Priklausė kunigaikščių Ostrogiškių Belohorodo dvarui.

1704–1712 m. dalis dešiniakrantės Ukrainos, įskaitant nusiaubtą Buzovą, buvo pavaldi etmonams Mazepai ir Skoropadskiui. Pagal susitarimą tarp Lenkijos ir Rusijos, šios teritorijos sugrįžo į Lenkijos administracijos kontrolę.

Po kazokų karų, kurie nusirito per regioną, 1720 m. Buzovoje tebuvo penki kiemai.[1]

Rusijos valdžioje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1793 m., po antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai dešiniakrantė Ukraina (Kyjivo, Braclavo ir Podilės vaivadijos) tapo Rusijos imperijos dalimi.

1820 m. kaimas priklausė grafienei Izabelei Leduchovskai, kuri tais metais jį pardavė Vikentijui Cyvinskiui. Po V.Cyvinskio mirties dvarą paveldėjo jo sūnūs Vladyslavas ir Kazimiras. Kraštotyrininkas Lavrentijus Pochilevičius savo veikale („Pasakojimai apie Kijevo gubernijos apgyvendintas sritis“. – K., 1864 m.) paminėjo, kad 1860-ųjų pradžioje kaime gyveno „628 abiejų lyčių gyventojai“.

1870 m. už kaimo gyventojų ir iždo lėšas buvo pastatyta medinė Atsimainymo bažnyčia. Parapijai buvo priskirti kaimyniniai Berezivkos ir Hurivščinos kaimai.

1871 m. Kijevo universiteto profesorius A. Matvejevas aktyviai tvarkė savo ūkį kaime, įveisė sodą, pastatė garo malūną ir kitus ūkinius pastatus.

1900 m. Buzovoje buvo 216 kiemų, gyveno 1058 gyventojai, iš jų vyrai – 479, moterys – 579.

Sovietmetis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1930–1931 m. kaime įvyko staigus žmonių nuskurdimas, kurį lėmė priverstinis ir „savanoriškas“ kolūkio kūrimas komunistų įsakymu. Kolūkio viršininku Kolosovas buvo atsiųstas į kaimą. Kolektyvizaciją lydėjo stiprius ūkius turėjusių valstiečių, „kurkulių“ ir „podkurkulnikų“ trėmimas į Sibirą, jų namuose buvo įkurdinti mokytojai, atsiųsti dirbti į kaimą. Veikė naujai įkurta mokykla buvususioje dvarininkų sodyboje. Kolūkyje iš žmonių buvo atimti gyvuliai ir žemė, tad žmonės vos galėjo išsimaitinti. Žmonės kolūkiuose buvo verčiami dirbti už dyką ir neturėjo teisės išeiti iš kolūkio. Užauginta kolūkio produkcija būdavo išgebenama į Rusiją, o gyventojai skurdo. 1932 m. rudenį komjaunuolių būriai iš gyventojų atėmė viską, todėl netrukus kaime prasidėjo badas.

Ukrainos valstybėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 2020 m. liepos 18 d. Buzova priklausė Kijevo-Sviatošino rajonui. Rajonas buvo panaikintas vykdant Ukrainos administracinę reformą, kuri sumažino Kijevo srities rajonų skaičių iki septynių. Kijevo-Sviatošyno sritis buvo padalinta į Bučos, Fastivo ir Obuchivo rajonus, o Buzova buvo priskirta Bučos rajonui.[2]

Rusijos invazija į Ukrainą

Per 2022 m. invaziją į Ukrainą, Rusijos pajėgų taikiniais tapo Buzovos futbolo stadionas ir vyko susirėmimai dėl aeroklubo pakilimo tako, esančio visai šalia kaimo.[3] 2022 m. kovo 1 d. buvo pranešta, kad sviediniai pataikė į privačius gimdymo namus, esančius šalia greitkelio, ir kad prieš kelias dienas šioje vietovėje vyko įnirtingos kautynės.[4][5] Vėliau buvo pranešta, kad kaime rasta masinė Rusijos pajėgų nužudytų civilių kapavietė.[6][7]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pastaruoju metu gyvenvietę garsina futbolo klubas „Nyva“, atkurtas 2017 m. ir tapęs profesionaliu klubu.[8]

2023–2024 m. sezone debiutavo Ukrainos futbolo Pirmoje lygoje.

Šalia kaimo įsikūręs aeroklubas, kurio nariai užsiima pilotavimu, sklandymu, parašutizmu ir aviamodeliavimu.

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • [ Oficiali svetainė]
  • Похилевич Л. Уезды Киевский и Радомысльский. – 1887.