Fastivas
| Fastivas ukr. Фастів | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Ukraina
|
| Sritis |  Kijevo sritis
|
| Rajonas | Fastivo rajonas |
| Gyventojų | 44 014 |
| Tinklalapis | [Oficiali svetainė] |
Fastivas (ukr. Фастів) – srities pavaldumo miestas Ukrainoje, Kijevo srityje, nutolęs 64 km į vakarus nuo Kijevo. Rajono administracinis centras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kitados Kijevo sritis priklausė Lietuvos didžiajai kunigaikštystei. Po Liublino unijos priklausė Lenkijos karalystei, o nuo 1793 m. Rusijos imperijai. 1991 m. Ukraina paskelbė nepriklausomybę ir miestas priklauso Ukrainai.
XVI amžiuje dėl dažnų totorių puolimų miestas beveik ištuštėjo.
Lenkijos karalystės laikotarpiu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1601 m. miestui suteiktos Magdeburgo teises.
1604 m. spalio 12 d. Ukrainos ir Lenkijos kariuomenė sustojo mieste, 1605 m. birželio 20 d. užėmė Maskvą.
Pirmoje XVII amžiaus pusėje Fastivas, nors ir turėjo mažo miestelio privilegijas, iš esmės liko kaimu. 1630 metais čia buvo 152 kiemai. Buvo išvystyta galvijininkystė, žemdirbystė. Svarbią vietą užėmė žvejyba, medžioklė ir amatai amatai: audimas, keramika, medžio apdirbimas.
1704–1712 m. dalis dešiniakrantės Ukrainos buvo pavaldi etmonams Mazepai ir Skoropadskiui. Pagal susitarimą tarp Lenkijos ir Rusijos, šios teritorijos sugrįžo į Lenkijos administracijos kontrolę.
Rusijos valdžioje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1793 m., po antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai dešiniakrantė Ukraina (Kijevo, Braslavo ir Podolės vaivadijos) tapo Rusijos imperijos dalimi.
1797 m. tapo Kijevo gubernijos Vasilkivo rajono miesteliu. 1825 m. gruodžio 29 d., per dekabristų sukilimą Trylisų kaime, kur buvo dislokuota Černihivo pulko 5-oji kuopa, prasidėjo demonstracija, kurią palaikė Vasilkivo mieste esančios kuopos.
Tarasas Ševčenka lankėsi Fastivo regione per Perepjato pilkapio kasinėjimus. Rašytojui turtinga istorinė Fastivo regiono praeitis buvo artima ir įdomi, tai liudija daugybė jo darbų: „Vienuolis“, „Švačka“, „Iržavecas“.
Fastivo srityje didžiulės valdos priklausė turtingiems lenkų magnatams Branickiams, Potockiams ir kitų giminių atstovams
Sovietmetis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1921 m. pavasario Fastivščina beveik septynis dešimtmečius buvo Sovietų Sąjungos dalis.
Nuo 1923 m. Fastivas buvo rajono centras, nuo 1938 m. – miestas. Nuo 1962 m. gruodžio 30 d. – regioninio pavaldumo miestas.
Du baisūs prieškariniai badai (holodomoras) neaplenkė Fastivo, kaip ir nemažos dalies Sovietų Ukrainos.
Ukrainos valstybėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ukrainai taupus nepriklausoma valstybe, prasidėjo privatizacijos procesai. Mieste veikusios valstybinės įmonės privatizuotas.
- Rusijos invazija į Ukrainą
Per 2022 m. invaziją į Ukrainą, Rusijos pajėgų taikiniais tapo šalies sostinė Kijevas ir netoliese esantys miestai.
 Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Garsesni miestelėnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Janas Kumas (ukr. Ян Кум, angl. Jan Koum) – programišius, vienas iš WhatsApp kūrėjų, milijardierius.[1][2][3][4]
| Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.
|
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- [ Oficiali svetainė]
- Похилевич Л. Уезды Киевский и Радомысльский. – 1887.
|
Šis straipsnis apie Kijevo sritį yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |