Bukiškio stačiatikių Kristaus Gimimo cerkvė

54°45′39″š. pl. 25°12′27″r. ilg. / 54.7609104°š. pl. 25.2076209°r. ilg. / 54.7609104; 25.2076209

Bukiškio stačiatikių Kristaus Gimimo cerkvė

Rusiškas pavadinimas	Храм Покрова Пресвятой Богородицы
Dekanatas	Vilniaus apskrities stačiatikių dekanatas
Savivaldybė	Vilniaus rajonas
Gyvenvietė	Bukiškis
Adresas	Sodų g. 8
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta	XIX amžius
Stilius	neobizantinis

Bukiškio stačiatikių Kristaus Gimimo cerkvė (anksčiau Bukiškio Dievo Motinos Globėjos cerkvė (rus. храм Покрова Пресвятой Богородицы)) stovi Bukiškyje, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, 300 m į šiaurės rytus nuo magistralės A2 Vilnius–Panevėžys . 2009 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą.^[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cerkvė pastatyta XIX a. 2-ojoje pusėje generolo Božerano iniciatyva.

Tuoj po I pasaulinio karo, kai Vilnius atiteko Lenkijai, Kalvarijose susirinko tikintieji lenkai katalikai tartis, kad Bukiškio cerkvė būtų atiduota katalikams kaip Kalvarijų parapijos koplyčia - filija, kur sekmadieniais ir švenčių dienomis apylinkių gyventojai galėtų rinktis į šv. Mišias.

Tuo metu bažnyčios, anksčiau paverstos cerkvėmis, vėl buvo grąžinamos katalikams, tačiau šią cerkvę Bukiškyje pastatė rusas - ortodoksas, tad teisininkai nutarė, jog jos negalima perdaryti į bažnyčią. Nesutiko cerkvės atiduoti ir Vilniaus ortodoksai.

II pasaulinio karo metu ji buvo labai apgriauta. Liko griuvėsiai ir rūsiai, kuriuose, kaip spėjama, palaidota generolo Božerano šeima. Po Antrojo pasaulinio karo generolo duktė, būdama jau solidaus amžiaus, nesėkmingai prašė valdžios grąžinti šią šventovę Ortodoksų Bažnyčiai. Šio pastato likučiai ilgai buvo žemės ūkio mechanizatorių mokyklos sandėliu.

Apie 1990 metus buvo paruošti „Dievo Motinos globėjos“ („Pokrova Bogomateri“) cerkvės atstatymo brėžiniai. 2007 m. Bukiškyje, Sodų gatvėje, nedidelė šventovė atstatyta Kardinolo, Vilniaus arkivyskupo metropolito Audrio Juozo Bačkio ir Vilniaus ir Lietuvos metropolito Chrizostomo rūpesčiu.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Cerkvė istoristinio stiliaus, stačiakampio plano su prieangiu, apside, centriniu ir keturiais šoniniais kupolais, kurių šalmai aštuonkampiai. Pamatas su tašyto akmens blokų mūro cokoliu, sienos - plytų mūro tipas. Šventorius aptvertas kaltine tvora. Įrašyta į Kultūros vertybių registrą 2009 m. (u.k.32784).