Budrių seniūnija (Kretinga)
| Budrių seniūnija | |
| Valsčius | {{{sav}}} |
|---|---|
| Centras | Budriai |
| Gyvenvietės | 6 |
Budrių seniūnija – istorinis teritorinis-administracinis vienetas, buvęs Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pietrytinėje dalyje, į pietus nuo Kartenos, Minijos upės kairiajame krante. Administracinis centras – Budriai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurta 1861 m., priklausė Kauno gubernijos Telšių apskrities Kartenos valsčiui. 1915 m. kartu su valsčiumi tapo naujai įkurtos Kretingos apskrities dalimi. Prasidėjus Lietuvos sovietizacijai, 1940 m. pavadinta Budrių apylinke. TSRS-Vokietijos karo pradžioje 1941 m. atkurta. Grįžus sovietų valdžiai, 1944 m. vėl pavadinta Budrių apylinke.
Seniūnijai vadovavo seniūnijos kaimų atstovų sueigoje (krivūlėje) renkamas seniūnas (1915-1918 m. – šaltyšius), o jį pavadavo seniūno padėjėjas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1915 m. | Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija |
| 1915–1918 m. | Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis |
| 1919–1940 m. | Kartenos valsčius, Kretingos apskritis |
| 1941–1944 m. | Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis |
Seniūnai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gyvenvietės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniūnijai priklausę kaimai:[2]
- 1870 m. – Abakai, Budriai, Kartena (dalis), Smilksčiai,
- 1919-1940 m. – Abakai, Budriai, Bumbuliai, Kačaičiai, Nausodis, Šmilkščiai