Abakai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Abakai
Abakų Miklovų kryžius 2010.JPG
Atminimo kryžius Miklovų sodybvietėje

Abakai
Koordinatės 55°54′11″š. pl. 21°27′11″r. ilg. / 55.903°š. pl. 21.453°r. ilg. / 55.903; 21.453 (Abakai)Koordinatės: 55°54′11″š. pl. 21°27′11″r. ilg. / 55.903°š. pl. 21.453°r. ilg. / 55.903; 21.453 (Abakai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų skaičius 25 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: AbakaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Abãkai

Abakaikaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2 km į pietvakarius nuo Kartenos, kairiajame Minijos krante, ties santaka su Kūlupiu ir Žvirgždų upeliu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo žemės apgyvendintos I tūkst. antroje pusėje. Apie tai liudija į rytus nuo kaimo prie Minijos stūksantis Kartenos piliakalnis, kartais priskiriamas Abakų kaimui.[2] Manoma, kad pilies gyventojų kulto vieta veikė Minijos ir Kūlupio santakos kyšulyje, prie Kartenos Lurdo.

Abakų kaimas susiformavo po valakų reformos, XVI a. antrojoje pusėje. Tai buvo tipiškas gatvinis rėžinis kaimas, kuris iš pradžių priklausė Kartenos dvaro Gudeliškės palivarkui, o 1634 m. buvo užrašytas Kartenos klebonijai.[3] Kaimas turėjo savo kapines, kuriose iki XVIII a. pabaigos buvo laidojami abakiškiai.

1842 m. rusų valdžia kaimo žemes atėmė iš bažnyčios ir priskyrė valstybiniam Kartenos dvarui. 1846 m. Abakuose buvo 18 valstiečių sodybų, o 1849 m. Kartenos dvarui priklausė 99 baudžiauninkai. Įkūrus Kartenos valsčių, kaimas buvo priskirtas Budrių seniūnijai. 1870 m. atodirbio prievolę valstybiniame Kartenos dvare atlikinėjo 17 kaimo valstiečių.

Tarpukariu Abakai tebepriklausė Budrių seniūnijai. Prasidėjus žemės reformai, 1922 m. kaimas išskaidytas į vienkiemius. 1923 m. jame buvo 37 ūkiai.[4]

Pokario metais iš Abakų į Sibirą buvo ištremti 29 žmonės – Igno Anužio, Vlado Jasinsko, Klemenso Jonkaus, Bonifaco Kupšio, Jono Miklovo, Antano Šapkaus, Antano Žilinsko šeimos ir Katryna Slušnienė, o rezistencinio judėjimo dalyvis Ignas Miklovas 19471958 m. kalėjo Džezkazgano (Kazachija) lageryje.

2002 m. sausio 1 d. Abakų kaime buvo 13 ūkių. Didžiausią ūkį valdė Vynantas Samulionis, gyvenantis Kartenoje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis
19191940, 1941-1944 Budrių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941, 1944-1950 Budrių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 Budrių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 Budrių apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš kur kilo kaimo pavadinimas, sunku pasakyti. Seniau abaku buvo vadinamas skaičiavimo įtaisas, laikomas skaitytuvų prototipu.

Manoma, kad kaimo pavadinimas yra asmenvardinės kilmės ir kilo nuo pirmojo šių žemių naujakurio Abako vardo.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
193 28 25


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – B. 19. – L. 251
  3. Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios. – Vilnius, 1993. – P. 375
  4. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]