Birminis kiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lepus peguensis
Birminis kiškis (Lepus peguensis)
Birminis kiškis (Lepus peguensis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Kiškiažvėriai
(Wikispecies-logo.svg Lagomorpha)
Šeima: Kiškiniai
(Wikispecies-logo.svg Leporidae)
Gentis: Kiškiai
(Wikispecies-logo.svg Lepus)
Rūšis: Birminis kiškis
(Wikispecies-logo.svg Lepus peguensis)
Binomas
Lepus peguensis
Blyth, 1855

Birminis kiškis (lot. Lepus peguensis, angl. Burmese hare) – kiškinių šeimos žinduolis. Gyvena Kambodžoje, Laose, Mianmare, Tailande bei Vietname.

Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patinai paprastai mažesni už pateles. Ūgis siekia nuo 40 iki 75 cm, vidutinis svoris – apie 2 kg. Kaukolė lenkta, su nedideliu susiaurėjimu prie akiduobių. Nors birminis kiškis nėra didelis, tačiau turi labai ilgas ausis. Nugara paprastai pilka su juodais dryžiais. Užpakalinė dalis bei pilvas balti. Patelių nėštumas trunka apie 50 dienų.

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastai įsikuria žemumose, tačiau Tailande birminis kiškis buvo pastebėtas ir 1 300 metrų aukštyje. Gyvena pasėlių laukuose, dykvietėse, miškų kirtimuose bei smėlėtose pakrančių vietovėse. Mėgsta įsikurti urvuose, olose bei uolų plyšiuose.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Birminis kiškis minta augaliniu maistu: žolėmis, šakelėmis, žiedais bei medžių žieve. Žinomi atvejai, kai birminis kiškis ėdė pelėnus bei kitus kiškiažvėrius.

Birminis kiškis iš organizmo pašalina dviejų tipų spiras – sausąsias ir drėgnąsias. Pastarąsias žvėrelis suėda dar kartą, taip pasisavindamas iš maisto visas įmanomas maistingąsias medžiagas. Sausosios spiros nėra ėdamos pakartotinai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]