Birminis kiškis
| Lepus peguensis | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Birminis kiškis (Lepus peguensis) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Lepus peguensis Blyth, 1855 |
Birminis kiškis (Lepus peguensis) – kiškinių šeimos žinduolis. Gyvena Kambodžoje, Laose, Mianmare, Tailande bei Vietname.
Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Patinai paprastai mažesni už pateles. Ūgis siekia nuo 40 iki 75 cm, vidutinis svoris – apie 2 kg. Kaukolė lenkta, su nedideliu susiaurėjimu prie akiduobių. Nors birminis kiškis nėra didelis, tačiau turi labai ilgas ausis. Nugara paprastai pilka su juodais dryžiais. Užpakalinė dalis bei pilvas balti. Patelių nėštumas trunka apie 50 dienų.
Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastai įsikuria žemumose, tačiau Tailande birminis kiškis buvo pastebėtas ir 1 300 metrų aukštyje. Gyvena pasėlių laukuose, dykvietėse, miškų kirtimuose bei smėlėtose pakrančių vietovėse. Mėgsta įsikurti urvuose, olose bei uolų plyšiuose.
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Birminis kiškis minta augaliniu maistu: žolėmis, šakelėmis, žiedais bei medžių žieve. Žinomi atvejai, kai birminis kiškis ėdė pelėnus bei kitus kiškiažvėrius.
Birminis kiškis iš organizmo pašalina dviejų tipų spiras – sausąsias ir drėgnąsias. Pastarąsias žvėrelis suėda dar kartą, taip pasisavindamas iš maisto visas įmanomas maistingąsias medžiagas. Sausosios spiros nėra ėdamos pakartotinai.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Birminis kiškis (informacija anglų k.) Archyvuota kopija 2019-05-25 iš Wayback Machine projekto.