Bhava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Budizmas

Bhava tai sanskrito ir pali žodis, kuris reiškia „tapimą, tapsmą“ kaip pasireiškimą pasaulyje, atėjimą į pasaulį. Jo šaknis yra „bhū“ – „tapti, ateiti į būtį“. Termino sinonimai: kinų: 有 yǒu; japonų: 有 u; vietnamiečių: hữu; tibetiečių: srid.pa

Bhava budizme[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Budizme bhava reiškia gyvenimo ir mirties tąsą, sąlygotą „įsikibimo“ į šį pasaulį, „prisirišimo“ prie jo, sukelto troškimo toliau gyventi ir patirti pojūčius. Taigi bhava yra sąlyga, leidžianti rastis įvairiausių pavidalų gyvoms būtybėms per gimimą.

Bhava (tapsmas) yra dešimta grandis Dvylikanarėje sąlygotosios kilmės grandinėje.

Kitos reikšmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bhava budizme plačiai sutinkamas terminas, vartojamas net trimis kontekstais:
    1. tapsmas, būtis;
    2. viena iš sąlygotosios kilmės grandinių;
    3. (mahajanojos) pakraipoje – šūnijatos priešybė.
  2. Bhava hinduizmo estetikoje yra svarbi sąvoka, reiškianti jautimą, pajautą, būseną, jausmą.
  3. Bhava vediškoji dievybė, siejama su Šiarva (skr. Śarva), „Griovėju“. Taip pat vienas iš daugybės Šivos vardų.