Milašaičių apylinkė
Koordinatės: 55°20′š. pl. 23°19′r. ilg. / 55.33°š. pl. 23.32°r. ilg.
.svg){kind=small} Milašaičių apylinkė
| ||
| Centras | Milašaičiai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Betygalos valsčius | |
| Apskritis | Raseinių apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Ariogalos rajonas (1950–1962) Raseinių rajonas (1962–1963) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Ariogalos seniūnija, Girkalnio seniūnija | ||
Milašaičių apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Betygalos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Ariogalos rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Raitininkų apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Milašaičių apylinkė prijungta prie Girkalnio apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Stalino keliu“ ir „Laimės“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
37,31 | „Laimės“ kolūkis, „Stalino keliu“ kolūkis [5] | 10 kaimų | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- K. Morkus, pirmininkas iki 1949 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 109
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 35–36
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 4
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 36