Berteškių apylinkė

Koordinatės: 55°23′š. pl. 23°20′r. ilg. / 55.39°š. pl. 23.34°r. ilg. / 55.39; 23.34
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°23′š. pl. 23°20′r. ilg. / 55.39°š. pl. 23.34°r. ilg. / 55.39; 23.34

  Berteškių apylinkė
Centras Berteškiai (1950–1954 ir 1959?–1963)
Ąžuolytė (1954–)
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Betygalos valsčius
Apskritis Raseinių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Ariogalos rajonas (1950–1962)
Raseinių rajonas (1962–1963)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Betygalos seniūnija, Pagojukų seniūnija

Berteškių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Betygalos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Ariogalos rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Saugailių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Berteškių apylinkė prijungta prie Betygalos apylinkės ir Pagojukų apylinkės.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
J. Janonio vardo ir „Raudonosios Vėliavos“ kolūkiai [4]
1959-02-01
(Išsamiau)
44,64 J. Janonio vardo kolūkis, „Raudonosios Vėliavos“ kolūkis [5] 22 kaimai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 35–36
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 4
  5. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 36