Beržoro Kalvarijos

Kitos reikšmės – Kalvarija (reikšmės).

56°01′31″š. pl. 21°48′38″r. ilg. / 56.02518°š. pl. 21.81052°r. ilg. / 56.02518; 21.81052

Beržoro Kalvarijos

Savivaldybė	Plungės rajonas
Gyvenvietė	Beržoras (Plungė)
Adresas	Stirbaičių, Gaso, Plungės g.
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1760 m.
Stilius	liaudies architektūra

Beržoro Kalvarijos arba Beržoro kryžiaus kelio koplyčios – Kryžiaus kelio sakralinių statinių kompleksas Plungės rajone, Platelių seniūnijoje, Beržoro etnoarchitektūriniame kaime.^[1] Beržoro Kalvarijos priskiriamos mažųjų Kalvarijų grupei, jas sudaro 14 įprastinių Kryžiaus kelio stočių, kurias žymi tiek pat medinių koplyčių.

Kitų Lietuvos Kalvarijų kontekste Beržoro kompleksas išsiskiria savo planu, koplyčių architektūra, istorija.^[2] Beržoro Kalvarijos nepriklausė jokios vienuolijos globai, be to, jos atsirado be mistinių regėjimų ir stebuklų įtakos. Tuo tarpu ankstyvųjų XVII a. kalvarijų fundatoriai buvo įvairių regėjimų liudytojai. Mažosios Kalvarijos tiksliai topografiškai neatkartoja evangelinės Jeruzalės kopijos, nes pusė Beržoro koplyčių išdėstyta kaime, o likusios septynios – už kaimo, Septynių koplyčių kalne.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gavus žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus pritarimą, taip pat Platelių parapijos klebono Juozapo Vaitkevičiaus rūpesčiu 1759 m. Beržore pradėtas kurti pranciškoniškojo tipo 14 stočių Kristaus kančios kryžiaus kelias.^[1] Per trumpą laiką parapijiečių lėšomis ir pastangomis pastatyta 14 medinių Beržoro Kalvarijos koplyčių. Pirmosios 7 koplyčios išdėstytos kalvotoje vietovėje, atstumai tarp jų nustatyti atsižvelgiant į 14 Kalvarijos stočių vadovuose nurodytą žingsnių skaičių. Likusios 7 koplyčios pastatytos ant kalvos. Beržoro Kalvarija pradėjo veikti 1760 m. Atskiras Kalvarijos koplyčias statė, prižiūrėjo ir rūpinosi atskiri Platelių parapijos kaimai.^[3] Mirus kun. J. Vaikevičiui, Beržoro reikšmė kiek sumenko, tačiau Kalvarijoje toliau vyko dveji atlaidai per metus. Po 1863 m. sukilimo carinė valdžia suvaržė sakralinio objekto lankymą, uždraudė melstis prie koplyčių. Po 1905 m. Kryžiaus kelio stočių koplyčios buvo suremontuotos, gautas leidimas rengti atlaidus, atnaujinti Kalvarijos apvaikščiojimo apeigas.

1962-1964 m. Beržoro Kalvarijos koplyčios sovietinės valdžios potvarkiu buvo nugriautos. Jos buvo atstatomos atkūrus Nepriklausomybę, XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Apylinkių gyventojai kai kurias koplyčias atstatė šiek tiek kitokias, tačiau stengtasi jas pastatyti kuo autentiškesnėse vietose, kur jos stovėjo prieš nugriovimą. Taip pat atkurta dalis apvaikščiojimo takų. Kalvarijos buvusi antra koplyčia atstatyta naujoje vietoje, Stirbaičių ir Gaso gatvių sankryžoje. Dalis koplyčių (pirma, šešta ir septinta) atstatytos pakitusios, karkasinės konstrukcijos.^[1] Prie 1991-2001 m. atstatytų koplyčių tebestovi metaliniai kryžiai, žmonių pastatyti po koplyčių nugriovimo.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beržoro kaimo kraštovaizdis kalvotas, link Beržoro ežero žemėjantis, su išsiskiriančiomis apželdintomis kalvomis. Tai lapuočiais medžiais perimetru apželdinta Gaso arba Bažnyčios kalva kaimo centrinėje dalyje, pušimis fragmentiškai apželdintomis Septynių koplyčių (Šventkalnio, Kalvarijų, Septyniųjų) kalva kaimo šiaurinėje dalyje ir Beržoro Kalvarijos šeštos koplyčios kalva, vadinama Šventąja, Veronikos g. gale, kaimo vakarinėje dalyje bei neapželdinta kalva, vadinama Švedų kapų kalnu, kaimo rytinėje dalyje.^[1]

Vientisą tūrinę gyvenvietės erdvinę struktūrą papildo kompozicinė ašis - Šv. Stanislovo bažnyčia su greta stovinčiomis masyvia varpine ir Šv. Nepomuko koplyčia bei supančiomis šventoriaus kapinėmis ant Gaso kalvos. Kaimo vakarinėje dalyje laisvai palei gatves tarp sodybų išdėstytos pirmos 7 Beržoro Kalvarijos koplyčios ir ant Septynių koplyčių kalvos vienoje eilėje sustatytos likusios 7 koplyčios. Priešais Šv. Stanislovo bažnyčią susiformavusi netaisyklingo daugiakampio plano centrinė kaimo aikštė. Nuo jos vakarų kryptimi kaimo gatvėmis ir pėsčiųjų takais driekiasi Beržoro Kalvarijos koplyčių apvaikščiojimo trasos.^[1] Išskirtinio užstatymo properšose atsiveria vaizdai į supantį gamtovaizdį. Koplyčios pastatytos tokia tvarka, kad jos meniškai įsikomponuoja kraštovaizdyje, derinasi su bažnytkaimio gyvenamąja architektūra. Koplyčių architektūra liaudiška.^[2] Jų pastatai kompaktinio tūrio, kvadrato ar artimo kvadratui plano, dauguma jų medinių rąstų sienomis, vertikaliai apkaltomis lentomis. Stogai keturšlaitės piramidės formos, išskyrus valminį pirmos įvadinės koplyčios Gaso g. 15 su lauko balkonėliu stogą. Stogai dengti skiedromis, lentomis, jų viršūnes vainikuoja būdingi metaliniai kryžiai.^[1]