Beneto sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 76°44′ š. pl. 149°30′ r. ilg. / 76.733°š. pl. 149.500°r. ilg. / 76.733; 149.500

De Longo salos
Salos palydovinė nuotrauka. 2000 m.

Beneto sala (rus. Остров Беннетта) – negyvenama sala Arktyje, Rytų Sibiro jūroje, Naujojo Sibiro salose, De Longo salų grupėje (didžiausia jos sala). Plotas 150 km². Aukštis iki 426 m (De Longo kalnas). Sudaryta daugiausia iš klinties ir bazalto. Ledynai užima 65,87 km² plotą. Neapledėjusiose vietose auga samanos, kerpės, žemaūgės žolės.

Sala atrasta 1881 m. amerikiečių poliarinio keliautojo Džordžo De Longo ekspedicijos metu. Pavadinta ekspediciją finansavusio leidėjo James Gordon Bennett, Jr. garbei. 1901–1902 m. salą pasiekė poliarinis laivas „Zaria“, kuriuo Eduardas Tolis ieškojo Sanikovo žemės.