De Longo salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Naujojo Sibiro salos

De Longo salos (rus. Острова Де-Лонга) yra negyvenamas salynas, Naujojo Sibiro salyno rytinė dalis. Yra į šiaurės rytus nuo Naujojo Sibiro salos.

Penkios salos sudaro 228 km² ploto salyną. Žanetos sala (о. Жаннетты), Henrietos sala (о. Генриетты) Ir Beneto sala (о. Беннетта) atrastos 1881 m. „Žanetos“ ekspedicijoje, vadovaujamoje leitenanto vado Džordžo W. DeLongo. Dalinai padengtos ledynais, yra kalvotų iškilimų. Henrietos sala buvo tyrinėjimo stočių vieta nuo 1937 iki 1963 m. Didžiausia ir aukščiausia (426 m) šio salyno sala – Beneto sala (75 km²).

Vilkickio (о. Вилькицкого) ir Žochovo salos (о. Жохова) atrastos atitinkamai: 1913 m. 1914 m. Jos išsidėsčiusios nedaug piečiau (apie 76°N), neapledėjusios, ir žemame lygyje.