Beinikiemis (Pilkalnis)
| Beinikiemis Dolgojė rus. Долгое vok. Beinigkehmen, Beinicken | |
|---|---|
  Beinikiemis Dolgojė | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Gyventojų | 69 |
| Pašto kodas | 238731 |
| Tel. kodas | +7 40164 |
Beinikiemis[2] arba Dolgojė (vok. Beinigkehmen, nuo 1938 m. liepos 16 d. Beinicken, 1945–1946 m. rus. Байнигкемен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Долгое) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų, Šešupės dešiniajame krante, Užbalių girios pakraštyje. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Aleksejevkos kaimo gyvenvietės kaimas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.png)
Buvo seniausias Pilkalnio apskrities kaimas. Įkurtas 1486–1490 m. (Benigk), pirmąkart paminėtas 1515 m. 1540 m. Beinikiemyje buvo 15 činšininkų ūkių, išsidėsčiusių palei Šešupę didelėje teritorijoje, kurioje vėliau susikūrė Beinikiemio, Mažiuikių, Ermonaičių, Galvožių ir Šakių kaimai.[3] Vietovardis sietinas su prūsų-skalvių didiko Beinikio pavarde, kuris, pasak legendos, prieš atsikraustant Vokiečių ordinui gyveno netoli būsimo kaimo, kitame Šešupės krante esančio piliakalnio viršūnėje.[4] 1785 m. Beinikiemis buvo karališkųjų valstiečių kaimas su 10 ugniakurų (gyvenamųjų pastatų),[5] 1821 m. – kaimas su 36 gyventojais.[6] 1854 m. Beinikiemyje buvo 14 gyvenamųjų pastatų ir 90 gyventojų.[7]
Iki 1723 m. priklausė Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamai Lazdynų seniūnijai, 1723–1818 m. – Įsruties apskrities Liepgalio domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai, buvo 1874 m. įsteigto Juknaičių valsčiaus kaimas. Tikintieji priklausė Lazdynų evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Beinikiemyje buvo 37 sodybos, 209 gyventojai, iš jų – 44 lietuviai (21 %).[8]
Po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė gyventojų sudėtis: senieji gyventojai vokiečiai ir suvokietėję lietuviai artėjant frontui pasitraukė į Vokietijos gilumą, vietoj jų atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. 1946–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1905 m. | 1910 m.[9] | 1933 m. | 1939 m.[10] | 2010 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 209 | 196 | 179 | 147 | 69 | ||
| ||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dolgojė, bankgorodov.ru. Nuoroda tikrinta 2021-10-16.
- ↑ Vilius Pėteraitis, Pilkalnio apskrities gyvenvietės, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-10-16.
- ↑ Beinigkehmen, Ksp. Haselberg. Aus den Prästationstabellen (PT) des Domänenamtes Löbegallen und des Landkreises Pillkallen. Iš: Erwin Spehr, Die Domänenämter Uschpiaunen und Grumbkowkaiten. Dörfer, Güter und ihre Bewohner. 1723–1858. Hamburgas, 1995. ISBN 9783922953906.
- ↑ Dolgoe – Beinigkehmen/Beinicken Archyvuota kopija 2021-10-16 iš Wayback Machine projekto., Ostpreußen.net. Nuoroda tikrinta 2021-10-16.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 8. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 1 (A–F), p. 54. Kümmel, Halle, 1821 (vok.)
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 44. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.)
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 218, 219. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907 (vok.).
- ↑ Landkreis Pillkallen, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-16.
- ↑ Landkreis Pillkallen, verwaltungsgeschichte.de (vok.). Nuoroda tikrinta 2021-10-16.