Barčių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Barčių piliakalnis
[[Image:|250px]]

Barčių piliakalnis
Koordinatės
54°10′08″ š. pl. 24°41′33.7″ r. ilg. / 54.16889°š. pl. 24.692694°r. ilg. / 54.16889; 24.692694Koordinatės: 54°10′08″ š. pl. 24°41′33.7″ r. ilg. / 54.16889°š. pl. 24.692694°r. ilg. / 54.16889; 24.692694
Savivaldybė Varėnos rajonas
Seniūnija Vydenių seniūnija
Aukštis 15 m
Plotas 50x25-35
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga - I tūkstantmetis
Tirtas 1890 m.
Registro Nr. AR1418 / 3694 /A212P

Barčių piliakalnis, arba Čepelūnų, Ulbinų piliakalnispiliakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Barčių, į vakarus nuo Ulbinų kaimo, Vydenių seniūnija, Uosupio dešiniajame krante, buv. Čepelūnų dvaro lauke. Pasiekiamas nuo plento VarėnaDubičiai, neprivažiavus Uosupio užtvankos, pasukus pirmu žvyruotu keliu į dešinę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 1,5 km, už miškelio pasukus į kairę pietuosna ir pavažiavus 200 m lauko keliuku – yra priekyje, miške.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnį iš šiaurės, rytų ir pietų juosia upelio slėnio daubos. Šlaitai nuolaidūs. Aikštelė keturkampė, pietų-šiaurės kryptimi apie 50 m ilgio, 25–35 m pločio, su 0,3-0,8 m storio kultūriniu sluoksniu. Iš pietų ir vakarų, 1-1,5 m žemiau aikštelės krašto iškastas 4 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,2-1,7 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Šiaurinėje pusėje griovys ir pylimas virtę terasa. Vakarų pusėje pylimo išorinis 3,5 m šlaitas leidžiasi į antrą 8 m pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio yra antras 0,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas 1 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio.

Vakarinėje papėdėje, 1 ha plote yra gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos, trinamosios girnos.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1890 m. Vandalinas Šukevičius piliakalnyje iškase 8x8 m. duobę, aptiko 0,3-0,8 m. kultūrinį sluoksnį, ištyrė 64 m² plotą. Rasta I tūkstantmečio pr. m. e. ir I m. e. tūkstantmečio pradžios lipdytinės keramikos, gyvulių kaulų, titnaginis kirvis. [1] Radiniai neišliko. V. Šukevičiaus ataskaita saugoma Peterburge, Archeologijos instituto archyve, Archeografijos komisijos byla 1890/103. [2] 1983 m. Elena Grigalavičienė aikštelėje ištyrė 5,5 m² dydžio bendrą plotą, rado kultūrinį sluoksnį be radinių. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 42000 m².

Aplinkiniai piliakalniai

Blank-50px.png Mikniūnų piliakalnis 29 km
Girežerio piliakalnis 10 km
Voniškių piliakalnis 26 km Krūminių piliakalnis 16 km Blank-50px.png
Merkinės piliakalnis 32 km
Radyščiaus piliakalnis 42 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Eišiškių piliakalnis 18 km
Liškiavos piliakalnis 42 km Dubičių piliakalnis 17 km Kaniavėlės piliakalnis 5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Adolfas TautavičiusBarčių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 645 psl.
  2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 37 (67)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.205
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2 p. 37.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна, 1893, c. 107-108.
  • Гуревич Ф. Дpeвности Белорусского Понеманья. Москва, Ленинград. 1962, c. 204.
  • Шукевич B. Об археологических местностях в Лидском и Троцком уездах // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX apxeoлогического съезда в Bильне. Bильна. 1893. Отдел 1, c. 98.
  • Szukiewicz W. Niektóre zabytki przedhistoryczne w pow. Lidzkim // Księga pamiatkowa ku uczczeniu setnej rocznicy urodzin A. Mickiewicza. Warszawa, 1898. T. II, p. 220.
  • Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. Nr. 4, 1991. p. 26, 32.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]