Šonų kalba
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Šonų kalba chiShona | |
| Kalbama | Zimbabvė, Zambija, Mozambikas |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 11 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Nigerio-Kongo Benuė-Kongo Bantų šonų |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | sn |
| ISO 639-2 | sna |
| ISO 639-3 | sna |
Šonų kalba arba čišona (chiShona) – Nigerio-Kongo kalbų šeimos, bantų kalbų grupės kalba. Vartojama daugiausia šonų tautybės žmonių, gyvenančių Zimbabvėje, Mozambike ir Zambijoje. Kartu su anglų ir šiaurės ndebelų kalba tai pagrindinė Zimbabvės kalba. Kalbančiųjų skaičius siekia 11-14 mln. žmonių.
Išskiriamos šios šonų kalbos tarmės:
- Hvesos
- Kanangos (pietų Zimbabvėje, apie Masvingą)
- Zezuru (Mašonalande ir vidurio Zimbabvėje)
- Korekore (šiaurėje, Mvurvi apylinkėse)
Šonų kalbai labai artima kalangų kalba. Ndau ir manjikų kalbos, vartojamos rytų Zimbabvėje ir Mozambike dažnai laikoma šonų tarmėmis.
Šonų kalboje skiemenys visad užsibaigia balsiu (pvz., Zi/mba/bwe). Garsai sv, zv, tsv bei dzv tariami švilpiančiai.
Šonų kalba pradėta užrašinėti XX a. pr., o galutinai standartizuota amžiaus viduryje. 1957 m. išleistas pirmas romanas šia kalba „Feso“ (Solomon Mutswairo).
