Baluošas (Ignalinos r.)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°24′3″ š. pl. 26°1′46″ r. ilg. / 55.40083°š. pl. 26.02944°r. ilg. / 55.40083; 26.02944

Aukstaitijos nacionalinis parkas.png
Baluošas
Baluošo pakrantė šalia Vaidžiuškių
Baluošo pakrantė šalia Vaidžiuškių
Vieta Ignalinos raj., Lietuva
Plotas 4,226 km²
Kranto linijos ilgis 19,4 km
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 10,70 m
Didžiausias gylis 33,7 m
Įteka Būka
Išteka Kragžlė (Srovė)
Commons-logo.svg Vikiteka: BaluošasVikiteka

Baluošas – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke, apie 8,5 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos. Ežeras ledyninės, rininės kilmės. Ežero duburį sudaro dvi lygiagrečios rinos, atskirtos povandeninio gubrio. Krantas labai vingiuotas, šiaurinis – smėlingas, lėkštas, kiti – aukštesni, žvyringi. Krantai beveik ištisai apaugę medžiais. Ežerą supa Ažvinčių-Minčios giria.

Baluošo ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 4,85 km, plotis 1,34 km. Kranto linijos ilgis 15,05 km, su salų krantų linijomis 19,4 km. Ežere yra 8 miškingos salos (Ilgasalė 6,12 ha, Liepų 4,13 ha, Degėsių 1,47 ha, bevardės 0,28 ha, 0,28 ha, 0,17 ha, 0,13 ha ir 0,03 ha). Vienoje iš jų salų, Ilgasalėje, yra nedidelis ežerėlis, kurį su Baluošu jungia sąsiauris. Šiaurėje įteka Būkos upė iš Utenykščio ežero, pietuose išteka Kragžlė (Srovė) į Baluošykščio ežerą (Žeimenos upės baseinas).

Žvejyba (lydekos, karšiai, kuojos, ešeriai, seliavos, aukšlės)[1]. Prie ežero esantys kaimai: Vaidžiuškės, Trainiškis, Šuminai, Strazdai, Ripelialaukis, Beržaragis. Veikia 4 kaimo turizmo sodybos. Pietine pakrante eina kelias  1423  AzaVaišniūnaiGinučiaiKirdeikiai . Šiauriniu krantu eina riba su Utenos rajonu.

Ežerėvardis Baluõšas kilęs arba nuo balas („baltas“), arba nuo bala („klampi vieta, klanas, valka“).[2]

Baluošas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Marija Vasiliauskienė. Baluošas (Ignalinos r.). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 198 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 57 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.