Baltoji Ančia
- Apie kaimą žr. Baltoji Ančia (Druskininkai).
Baltoji Ančia | |
---|---|
Ilgis | 60 km |
Baseino plotas | 791 km² |
Vidutinis debitas | 5 m³/s |
Ištakos | Ančia |
Žiotys | Nemunas |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Baltoji Ančia |
Baltoji Ančia – upė pietų Lietuvoje. Išteka iš Ančios ežero Lazdijų rajone, teka į pietus pro Kapčiamiestį, po to pasuka į rytus, kur prieš vandens jėgainę yra patvenkta Baltosios Ančios tvenkiniu. Vėliau neša vandenis pietvakarių kryptimi ir prie pat sienos su Baltarusija įteka į Nemuną. Upės žemupyje vaga skiria Druskininkų savivaldybės ir Lazdijų rajono teritorijas.
Seniau Baltoji Ančia taip pat buvo vadinama Švento Jono upe (lenk. Świętojanka).[1] Prie žiočių stovi du kaimai: kairiajame Baltosios Ančios krante Druskininkų savivaldybei priklausantis Sventijanskas ir dešiniajame krante – Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijai priskirtas tokiu pat pavadinimu Sventijanskas. Juos abu jungia medinis tiltas. Ties Baltosios Ančios ir Nemuno santaka pastarosios upės viduriu eina Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena, o jau Baltarusijos Gardino rajonui priklausančiame krante stovi Sventojansko kaimas.
Intakai: Neviedė, Seira (kairieji), Nieda (dešinysis). Būdingas slėnio plotis 300–500 m. Vagos plotis aukštupyje 8–12 m, žemupyje 15–20 m. Srovės greitis 0,3–0,5 m/s[2].
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upėvardis sietas su gelmia, dubia vieta (plg. už–antis, latv. uots „latakas, įduba“), tačiau galimai tiesiog kilęs nuo paukščio pavadinimo antis[3].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Świętojanka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 697 psl. (lenk.)
- ↑ Algirdas Rainys. Baltoji Ančia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 191
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
- Biała Hańcza. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 181 psl. (lenk.)