Sventijanskas
- Apie kaimą Druskininkų savivaldybėje žr.: Sventijanskas (Druskininkai).
Sventijanskas | ||
---|---|---|
53°57′14″š. pl. 23°49′48″r. ilg. / 53.954°š. pl. 23.830°r. ilg. | ||
Apskritis | Alytaus apskritis | |
Savivaldybė | Lazdijų rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Kapčiamiesčio seniūnija | |
Gyventojų | 13 | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Świętojańsk |
Sventijanskas – kaimas Lazdijų rajono savivaldybės rytuose, dešiniajame Baltosios Ančios krante, o kairiajame krante – Druskininkų savivaldybei priskirtas tokiu pat pavadinimu kaimas Sventijanskas. Juos abu jungia medinis tiltas. Ties Baltosios Ančios ir Nemuno santaka pastarosios upės viduriu eina Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena, o jau Baltarusijos Gardino rajonui priklausančiame krante stovi Sventojansko kaimas. Sventijanską supa Kapčiamiesčio giria.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Seniau kaimas vadinosi Sventojansku, šį vardą davė Baltoji Ančia, kuri taip pat buvo vadinama Švento Jono upe (lenk. Świętojanka).[2] 1827 m. gyvenvietėje buvo keturi dūmai, XIX a. pab.–XX a. pr. – penki dūmai. Kaimas administraciškai priklausė Rusijos imperijos Suvalkų gubernijos Seinų apskrities Kapčiamiesčio valsčiui.[3]
Po Pirmojo pasaulinio karo kaimas įėjo į Lietuvos Respublikos sudėtį, priklausė Seinų apskrities Kapčiamiesčio valsčiui. Būdamas pasienyje, kaimas pateko į Lietuvos–Lenkijos karinio konflikto zoną, 1922 m. jame buvo nužudytas Lazdijų pradinės mokyklos mokytojas, prozininkas ir poetas Petras Mockus-Mockevičius (slapyvardis Diemedėlis).
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m. | |||||||
1827 m. | 1880 m. | 1888 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[6] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
18 | 26 | 81 | 45 | 41 | 36 | ||
1979 m.sur.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | ||
27 | 17 | 14 | 15 | 13 | - | ||
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Świętojanka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 697 psl. (lenk.)
- ↑ Świętojańsk {{{3}}}. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 697 Świętojańsk psl. (lenk.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.