Sventijanskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Druskininkų savivaldybėje žr.: Sventijanskas (Druskininkai).
Sventijanskas
[[Vaizdas:|270px]]

Sventijanskas
Koordinatės 53°57′14″š. pl. 23°49′48″r. ilg. / 53.954°š. pl. 23.830°r. ilg. / 53.954; 23.830 (Sventijanskas)Koordinatės: 53°57′14″š. pl. 23°49′48″r. ilg. / 53.954°š. pl. 23.830°r. ilg. / 53.954; 23.830 (Sventijanskas)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybės vėliava Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija Kapčiamiesčio seniūnija
Gyventojų (2011) 15
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Sventijánskas

Sventijanskas – kaimas Lazdijų rajono savivaldybės rytuose, priklauso Kapčiamiesčio seniūnijai. Išsidėstęs dešiniajame Baltosios Ančios krante, o kairiajame krante – Druskininkų savivaldybei priskirtas tokiu pat pavadinimu kaimas Sventijanskas. Juos abu jungia medinis tiltas. Ties Baltosios Ančios ir Nemuno santaka pastarosios upės viduriu eina Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena, o jau Baltarusijos Gardino rajonui priklausančiame krante stovi Sventojansko kaimas. Sventijanską supa Kapčiamiesčio giria.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniau kaimas vadinosi Sventojansku, šį vardą davė Baltoji Ančia, kuri taip pat buvo vadinama Švento Jono upe (lenk. Świętojanka).[2] 1827 m. gyvenvietėje buvo keturi dūmai, XIX a. pab.–XX a. pr. – penki dūmai. Kaimas administraciškai priklausė Rusijos imperijos Suvalkų gubernijos Seinų apskrities Kapčiamiesčio valsčiui.[3]

Po Pirmojo pasaulinio karo kaimas įėjo į Lietuvos Respublikos sudėtį, priklausė Seinų apskrities Kapčiamiesčio valsčiui. Būdamas pasienyje, kaimas pateko į Lietuvos–Lenkijos karinio konflikto zoną, 1922 m. jame buvo nužudytas Lazdijų pradinės mokyklos mokytojas, prozininkas ir poetas Petras Mockus-Mockevičius (slapyvardis Diemedėlis).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2011 m.
1827 m. 1880 m. 1888 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6]
18 26 81 45 41
1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
36 27 17 14 15


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Świętojanka // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego. T. XI: Sochaczew – Szlubowska Wola. Warszawa 1890.
  3. Świętojańsk // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego. T. XI: Sochaczew – Szlubowska Wola. Warszawa 1890.
  4. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.