Baltix
GNU/Linux | |
---|---|
Baltix 14.04 išvaizda (GNOME grafinė aplinka) | |
Kūrėjas | Atviras kodas Lietuvai / Mantas Kriaučiūnas |
OS šeima | GNU/Linux |
Kodo modelis | Laisvoji programinė įranga |
Paskutinė versija | 20.04.2 / 2021 m. kovo 20 d. |
Branduolio tipas | Monolitinis branduolys |
Licencija | GPL ir įvairios kitos Laisvosios Licencijos |
Svetainė | {{{svetainė}}} |
Baltix GNU/Linux – Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims pritaikyta operacinė sistema ir programinės įrangos rinkinys, sukurtas Debian GNU/Linux bei Ubuntu OS pagrindu. Sistema yra pritaikyta naudoti biuro (verslo), namų ir švietimo įstaigų kompiuteriams, joje yra lietuvių, latvių, rusų, lenkų, anglų ir kt. kalbų palaikymas bei papildomi kalbų įrankiai (rašybos tikrinimas, žodynai ir t. t.). Sistema yra išversta į lietuvių, rusų, latvių ir kitas kalbas.
Nuo 2007 metų leidžiami specializuoti Baltix variantai namams/verslui, švietimo įstaigoms (versija Baltix-Edu „Mokslui ir mokymuisi“) bei serveriams.
Baltix GNU/Linux operacijų sistemos kompaktinius diskus (CD) nuo 2003 m. galima įsigyti Lietuvos kompiuterinės įrangos parduotuvėse, taip pat atsisiųsti nemokamai iš Baltix interneto saugyklų [1].
Paleidimo (naudojimosi) būdai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]LiveCD/LiveUSB
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šią sistemą galima įkrauti ir ja naudotis tiesiai iš kompaktinio disko (live CD) arba kitos laikmenos, pvz., iš USB atmintuko. Tokiu būdu įkraunamas Baltix neliečia kietajame diske esančios informacijos ir gali būti naudojamas Linux demonstracijai bei įdiegimui, mokymo kursams, bei kaip „pirmos pagalbos“ sistema arba kaip įvairios programinės įrangos (tarp jų ir komercinės) demonstravimo platforma. Naudojant skaidrų suspaudimą/išspaudimą, į 700 Mb CD diską gali būti patalpinta iki 2 gigabaitų.
Įdiegimas į kietąjį diską
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baltix taip pat galima įkelti ir į kietą diską. Įdiegimo procesas yra itin draugiškas ir nesudėtingas [2], įdiegimo programa veikia grafinėje aplinkoje. Įdiegti galima ir į kompiuterį, kuriame jau yra įdiegta kita operacinė sistema (nesunaikinant egzistuojančių duomenų ir programų): tokiu atveju vartotojas galės naudotis keliomis OS, pasirinkdamas norimą OS kompiuterio paleidimo metu.
Automatizuotas (neinteraktyvus) įdiegimas į kietąjį diską
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Naujų kompiuterių gamintojams bei kompiuterius pardavinėjančioms įmonėms Baltix GNU/Linux siūlo automatinio įdiegimo galimybę – t. y. Baltix GNU/Linux OS gali instaliuotis į kompiuterio kietąjį diską (ar kitą duomenų saugojimo priemonę) *automatiškai* (be žmogaus dalyvavimo įdiegimo metu – t. y. neinteraktyviai), o tai sutaupo daug laiko gaminant naujus kompiuterius. Automatizuotas Baltix įdiegimas gali būti vykdomas ir į kompiuterius be CD/DVD įrenginių – per tinklą (šiuo atveju kompiuterių tinkle turi būti specialiai sukonfigūruotas serverinis kompiuteris, kuriame yra patalpintas Baltix CD/DVD disko turinys), taip pat ir iš CD/DVD disko. Automatinio Baltix GNU/Linux OS įdiegimo metu gali būti ištestuojama ir dalis kompiuterio aparatinės įrangos (CPU, CD/DVD įrenginys, kietasis diskas, RAM, vaizdo bei tinklo posistemės ir t. t.), o tai irgi pagreitina kompiuterių gamybą bei padidina patikimumą (kokybę).
Reikalavimai kompiuteriui
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- x86-64 - suderinamas procesorius (tinka Intel, AMD procesoriai; grafinei aplinkai rekomenduojamas 1 Ghz (iki 2012 metų - 500 Mhz) ar spartesnis);
- 256 MB operatyviosios atminties (RAM) tekstiniam režimui, bei mažiausiai 1 GB grafiniam režimui (darbui ar įdiegimui tiesiai iš USB/CD/DVD („Live“) su įvairia biuro programine įranga (pvz., LibreOffice) KDE ar GNOME aplinkoje, rekomenduojama daugiau nei 2 GB);
- Kompaktinių diskų (CD-ROM/DVD) įrenginys arba USB laikmena su galimybe paleisti iš jo/-s operacinę sistemą, arba paleidžiamasis diskelis ar bet koks kompaktinių diskų (CD-ROM/DVD) įrenginys (IDE/ATAPI/SCSI/SATA/USB).
Pateikiama programinė įranga
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- GNOME Shell bei Gnome Flashback, kaip standartinės darbalaukio aplinkos, papildomai.
- LibreOffice biuro programų paketas (tekstų rengyklė, skaičiuoklė, skaidrių rengyklė ir kitos programos) su Ubuntu/Debian, Novell bei kitų organizacijų padarytais pagerinimais (sukurtas OpenOffice.org pagrindu).
- Laisva žodynų programa OpenDict su LED Anglų-lietuvių-vokiečių ir kitų kalbų žodynais-priedais.
- Asmeninių finansų apskaitos programa (namų buhalterija) HomeBank.
- Mozilla Firefox interneto naršyklė, Thunderbird el. pašto programa su kalendoriaus priedu (Lightning).
- Totem Media Player grotuvas, palaikantis populiariausius video (MPEG, DVD, XVid, DivX, Theora ir kt.) ir audio (MP3, Ogg/Vorbis ir kt.) formatus.
- Mokomosios – lavinamosios programos programos vaikams GCompris, Tuxpaint, Atomix ir kt.
- Nuotraukų, paveikslėlių ir kt. vaizdų apdorojimo programos (GIMP, Shotwell).
- Stalo, kortų ir kitokie žaidimai – Pasjansas, šachmatai, Sudoku, "Go" ir kt.
- Nuotraukų tvarkymo / darbo su skaitmeniniais fotoaparatais ir video kameromis programos Shotwell/F-Spot, OpenShot ir kt.
- Mobilaus (3G/4G/WiMax) interneto Bitė/Vodafone, OmniConnect, Tele2, Mezon ir kitų šalių operatorių palaikymas.
- Internetinės telefonijos bei susirašinėjimo programa Empathy (suderinama su Google Talk, Jabber/XMPP, Netmeeting, MSN, ICQ, Yahoo IM ir kt.).
- Vektorinės grafikos bei braižymo programos Inkscape, LibreOffice (OpenOffice.org), Draw.
- CD, DVD įrašymo bei muzikos, filmų kopijavimo programos – Kino, Brasero ir kitos.
- Populiarių failų archyvų formatų (zip, arj, cab, rar, 7z, gz ir kt.) palaikymas.
- Galimybė paleisti Windows sistemai skirtas programas bei žaidimus, naudojant Wine programą.
- Tinklo analizės ir administravimo įrankiai.
- Duomenų ir sistemos atstatymo įrankiai, tarp jų ir ištrintų nuotraukų, video ir kitų failų atstatymo įrankis Photorec.
- Ypač mažai išteklių naudojanti LXDE (LxQT) aplinka.
- Failų atsarginių kopijų darymo programos.
- Kompiuterio aparatūrinės įrangos testavimo įrankiai (atminties testavimo įrankis Memtest, kietojo disko testavimo įrankiai Badblock, Tiobench, Bonnie++ ir kt.)
Baltix „Edu“ versijoje skirtoje mokiniams (mokykloms ir kt. švietimo įstaigoms) papildomai įdėtos šios programos:
- 1-4 klasių moksleiviams - GCompris, TuxType, Pingus žaidimai ir kt.
- Muzikos mokymui - MuseScore, Audacity ir kt.)
- Fizikos, astronomijos mokymui - Step, GCompris, virtualus planetariumas Stellarium, kosmoso simuliatorius Celestia ir kt.
- Chemijos mokymui - Kalzium, Atomix, XDrawChem, http://molview.org ir kt.
- Komp. piešimui, grafikai, animacijai - Inkscape, GIMP, Krita, SynfigStudio, Pencil2d
- Matematikos mokymui - Kig, GCompris, KmPlot
- Informatikos mokymui Scratch (Scratux), EduBlocks, CodeBlocks ir kt.
- Keletas programavimo kalbų (C, Perl, Python, Java) bei kūrimo įrankių programinės įrangos kūrėjams.
- Iš viso daugiau nei 2000 įdiegtų programinės įrangos paketų („Edu“ versijoje), apimančių per 1500 programų, įrankių ir žaidimų.
Pagrindiniai Baltix leidimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
- 2003 m. rugpjūčio 27 d. Baltix-Knoppix CD buvo platinamas bei diegiamas WITFor 2003 parodoje [3].
- 2003 m. spalio 23 d. Infobalt 2003 Spaudos centre spaudos konferencijoje pristatyta „GNU/Linux" operacinė sistema „Baltix-Knoppix" išleista kartu su „Smaltijos" leidyklos atmintine „Pažintis su Linux"[4].
- 2004 m. liepos mėn. UAB „BMS“ išleido Baltix-Knoppix 0.7 versiją, kurią galima įsigyti visuose BMS bei jų atstovų ir partnerių kompiuterių prekybos salonuose[5].
- 2004 m. spalio 20 d. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ išleido Baltix 0.7.5, kuri buvo pristatyta ir platinama Infobalt 2004 parodos metu. Gruodžio mėn. „Akelotė ir Ko.“ išleido Baltix 0.7.5 versiją didesniu tiražu.[reikalingas šaltinis]
- 2005 m. rugpjūčio mėn. UAB „BMS“ išleido Baltix 0.8 versiją su iš esmės patobulinta startavimo ir aparatūrinės įrangos atpažinimo bei įdiegimo technologija, sukurta Debian-installer technologijos pagrindu. Baltix 0.8/1.x versijas galima įdiegti ir grafiniame ir tekstiniame režime. BMS išleisti Baltix ver. 0.8 kompaktiniai diskai buvo sugadinti (CD gamybos brokas), visi juos įsigiję galėjo pasikeisti į naujesnę BMS platinamą Baltix ver. 0.9 ar 1.3.
- 2005 m. spalio mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ išleido Baltix 1.0 (sukurta Ubuntu 5.10 pagrindu), kuri buvo pristatyta ir laimėjo geriausio lietuviško ITTE produkto apdovanojimą Infobalt 2005 parodos metu.
- 2006 m. balandžio mėn. UAB „BMS“ išleido Baltix 1.3 versiją su automatinio nuosavybinių ATI bei NVIDIA vaizdo plokščių 3D valdyklių (drivers) įdiegimo galimybe.
- 2006 m. spalio mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ išleido Baltix 2.0 (sukurta Ubuntu 6.06 pagrindu), kuri buvo pristatyta ir platinama Infobalt 2006 parodos metu.
- 2007 m. gegužės-liepos mėn. buvo išleistos Baltix 2.7rcX versijos (sukurtos Ubuntu 7.04 pagrindu) su trimačiais darbalaukio efektais, automatizuotu įvairių nuosavybinių valdyklių (drivers) įdiegimu, pilnu įrašymo į NTFS failų sistemos palaikymu ir kitais patobulinimais.
- 2007 m. gegužės-liepos mėn. buvo išleistos Baltix 2.7rcX DVD, kuriame yra labai daug programų, skirtų mokymuisi bei kūrybai[6]. Baltix 2.7 DVD versijos buvo platinamos mokslo festivalio „Pamatyk Kitaip“ bei kitų 2007 m. vasarą vykusių mokslo populiarinimo renginių metu.
- 2007 m. spalio mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ išleido Baltix 3.0rc (sukurta Ubuntu 7.10 pagrindu), kuri buvo pristatyta bei platinama Infobalt 2007 parodos metu.
- 2008 m. sausio mėn. UAB „BMS“ išleido Baltix 3.1 versiją (ant CD parašyta 1.4), turinčią automatinę ATI bei NVIDIA vaizdo posistemių bei kitų nuosavybinių valdyklių (drivers) įdiegimo iš CD ar interneto galimybę.
- 2008 m. kovo mėn. Švietimo ministerijos Informacinių technologijų centras (ITC) išleido Baltix 3.1e DVD (sukurta Ubuntu 7.10 pagrindu), kuriame yra labai daug programų, skirtų mokymuisi bei kūrybai[6]. Toje pačioje pakuotėje ITC išleido ir Baltix „school“ server CD versiją, skirtą mokyklų bei kitų švietimo įstaigų serveriams su intraneto (sukurto Plone turinio valdymo sistemos pagrindu), failų, el. pašto, interneto serverio bei kita naudinga programine įranga.
- 2008 m. gegužės mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ kartu su UAB „Bona Mens“ [7] išleido Baltix 2008-05 (3.5)[8], kuri yra sukurta Ubuntu 8.04 pagrindu.
- 2008 m. rugpjūčio mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 2008-08 (3.7), kuri yra sukurta Ubuntu 8.04.1 pagrindu. Nuo šios Baltix versijos atsirado galimybė paprastai pasidaryti paleidžiamąją USB laikmeną („LiveUSB“ su galimybe įdiegti į kompiuterio diską). Baltix 3.7 įsigyti galima UAB „Saugūs duomenys“, UAB „Acme Computer Components“ bei kitose kompiuterinės įrangos prekybos vietose ir knygynuose „Humanitas“.
- 2008 m. spalio mėn. Mantas Kriaučiūnas išleido (atnaujino) Baltix „school“ server 3.7 versiją (sukurta Ubuntu 8.04.1 pagrindu), skirtą mokyklų bei kitų švietimo įstaigų serveriams su intraneto (sukurto Plone turinio valdymo sistemos pagrindu), failų, el. pašto, interneto serverio bei kita naudinga programine įranga. Baltix Server galima atsisiųsti iš Baltix interneto saugyklos [9].
- 2008 m. lapkričio mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 3.8 (sukurta Ubuntu 8.04.1 LTS pagrindu), kuri buvo pristatyta bei platinama Infobalt 2008 parodos metu. Baltix 3.8.1 leista naudotis grafine aplinka ir naudotojams be slaptažodžio, įdėtas HP LaserJet P1005-P1008, P1505 bei suderinamų spausdintuvų palaikymas (firmware), atnaujintos programos iš oficialių Ubuntu saugyklų.
- 2009 m. balandžio mėn. „InfoShow“ festivalio Linux konferencijoje[10] buvo pristatyta nauja „Baltix“ 4.0rc versija, sukurta Ubuntu 9.04rc pagrindu.
- 2009 m. gegužės mėn. Organizacija „Atviras Kodas Lietuvai“ kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 4.0 (2009), sukurtą Ubuntu 9.04 pagrindu. Baltix 4.0 buvo pristatyta bei platinama Infobalt 2009 parodos metu. Palyginus su Ubuntu 9.04 sistema Baltix 4.0 papildomai įdėta mobiliojo interneto modemo ZTE MF628 bei kitų Bitės/Vodafone bei Omniconnect modemų palaikymas, Vilniaus bei Kauno skaitmeninės televizijos pradiniai skanavimo failai, pataisytas HP LaserJet LaserJet 10xx, P1005-P1008, P1505(n), P2014(n) spausdintuvų palaikymas (firmware), atnaujintos programos iš oficialių Ubuntu saugyklų ir kt. pataisymai ir patobulinimai. Daugiau informacijos apie Baltix 2009 yra Vikinaujienose[11]. Baltix 2009 įsigyti galima UAB „Saugūs duomenys“, UAB „Acme Computer Components“ bei kitose kompiuterinės įrangos prekybos vietose.
- 2010 m. rugpjūčio mėn. Mantas Kriaučiūnas kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 10.04.1 (2010), sukurtą Ubuntu 10.04.1 pagrindu. Be kitų naujovių šioje versijoje yra asmeninių finansų apskaitos programa (namų buhalterija) HomeBank. Baltix 2010 įsigyti galima UAB „Bona Mens“, UAB „Saugūs duomenys“ bei kitose kompiuterinės įrangos prekybos vietose.
- 2011 m. kovo mėn. Mantas Kriaučiūnas kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 10.04.2 (2010) CD bei DVD/USB versijas, sukurtas Ubuntu 10.04.2 pagrindu. Baltix 10.04.2 DVD versija turi Java ir Flash įskiepius, taip pat skaitmeninės televizijos bei video redagavimo, piešimo ir braižymo programas OpenShot, Inkscape, Dia, GIMP, TuxPaint, kurios netilpo į 2010 metų Baltix GNU/Linux CD versiją.
- 2011 m. rugpjūčio mėn. Mantas Kriaučiūnas kartu su UAB „Bona Mens“[7] išleido Baltix 11.04 (2011) CD bei USB versijas, sukurtas Ubuntu 11.04 pagrindu. Baltix 11.04 turi dvi grafines grafines aplinkas – įprastą GNOME 2.32 bei naująją Ubuntu Unity (yra galimybė perjunginėti tarp Unity ir GNOME), taip pat naują LibreOffice biuro programų paketą, sukurtą populiariųjų OpenOffice.org programų pagrindu.
- 2011 m. gruodžio mėn. buvo išleista Baltix 2011 (11.04) DVD/USB versija, turinti visus Ubuntu 11.04 atnaujinimus iki 2012 sausio mėn., taip pat papildomai Java Runtime (JRE+Java plugin), grafinio dizaino bei paveikslų redagavimo programas Inkscape, GIMP, TuxPaint taip pat programavimo priemones mokykloms – Scratch, Code::Blocks ir kt. (šios programos netilpo į CD versiją).
- 2012 m. gegužės mėn. Mantas Kriaučiūnas išleido Ubuntu-Baltix 12.04 LTS – tai tarpinis variantas tarp pilnavertės Baltix GNU/Linux OS bei Ubuntu 12.04 LTS (sudėta tik dalis standartinėje Baltix GNU/Linux sistemoje esančių patobulinimų): palikta įprasta Ubuntu Unity išvaizda, neįdėtas Windows programų palaikymas, tačiau į CD/USB iso atvaizdį įdėti LT ir LV vertimai bei Unity, GNOME3 Shell ir GNOME Classic (panel) naudotojo sąsajos ir daug kitų papildomų programų, kurių nėra standartinėje Ubuntu 12.04. Ubuntu-Baltix 12.04.x sistema pagaminta naudojant Ubuntu rekomenduojamą technologija: ubuntu-defaults-builder įrankį bei su juo sukurtą ubuntu-defaults-baltix paketą (ubuntu-defaults-baltix pakete yra realizuojami visi patobulinimai ir pakeitimai tarp standartinio Ubuntu ir Ubuntu-Baltix)[12] [13]. Nuo 12.04 laidos Baltix OS leidžiama ir 64 bitų variante. Detalus Ubuntu-Baltix patobulinimų sąrašas pateiktas ubuntu-defaults-baltix projekto puslapyje[14].
- 2012 m. rugsėjo mėn. išleista Ubuntu-Baltix 12.04.1 LTS (32 ir 64 bitų variantai) – atnaujintos visos programos iki Ubuntu 12.04.1 (2012-09-14) oficialių atnaujinimų; ištaisytos muzikos grotuvo Rhythmbox klaidos (atnaujintas iki 2.97 ver.); įdėtas paprastas grafinės aplinkos perjungimo mygtukas į darbalaukį (perjungia tarp GNOME bei Unity grafinių aplinkų, change-desktop-environment.desktop); įdėtas Ubuntu-Tweak įrankis, skirtas operacinės sistemos priežiūrai bei nustatymų keitimui; daug kitų patobulinimai, žr.: ubuntu-defaults-baltix projekto puslapį[14]
- 2013 m. spalio mėn. išleista Ubuntu-Baltix bei Baltix GNU/Linux 12.04.3 LTS – atnaujintos visos programos iki Ubuntu 12.04.3 (2013-10-31) oficialių atnaujinimų; atnaujintas Linux branduolys (iki 3.8 versijos), vaizdo posistemių ir kitos valdyklės (xserver-xorg-lts-raring + atnaujinta SIS vaizdo posistemės valdyklė – Ubuntu nuo 12.10 (bei 12.04.2) neveikia su SIS vaizdo mikroshemomis); įdėti naudingi GNOME3 Shell aplinkos plėtiniai (gnome-shell-extension-taskbar ir kt.); naršyklės Firefox pagrindinis puslapis nustatytas į standartinį – (Ubuntu siūlomas puslapis yra nefunkcionalus bei neišverstas į daug Europos kalbų), žr.: ubuntu-defaults-baltix projekto puslapį[14]. Ubuntu-Baltix 12.04.3 32-bitų versija vis dar telpa į CD diską (700Mb), tačiau pilną Baltix GNU/Linux sistemą turėsite tik įdiegę visus atnaujinimus internetu (įdiegiamas baltix-standard metapaketas), žr.: baltix-seeds (baltix-metapaketų) projektą[15].
- 2014 m. birželio mėn. išleista Baltix GNU/Linux 14.04 LTS – įdėtos 3 grafinės naudotojo sąsajos: Ubuntu Unity, GNOME3 Shell (su intuityviu veikiančių programų rodymo plėtiniu gnome-shell-extension-taskbar) bei GNOME Classic (Flashback), iš saugyklos galima įdiegti ir MATE bei Budgie Desktop darbalaukio aplinkas. Į DVD/USB pakuotę įdėta daug kitų papildomų programų, kurių nėra standartinėje Ubuntu 14.04, pvz VLC, HomeBank, Gnome-Chess, p7zip-full, boot-repair. Baltix 14.04 atnaujinta daug programų bei ištaisyta daug Ubuntu 14.04 esančių klaidų, pvz., GNOME Shell aplinkoje nekorektiškai veikiantis klaviatūros išdėstymo perjungimas (dėl gnome-settings-daemon), pašalinti lietuviškų raidžių neturintys šriftai (skirti Taivaniui, Mianmarui bei kitoms Azijos šalims), atnaujinta: Pingus žaidimas (įdėtas lietuviškas vertimas), Darktable bei GThumb nuotraukų tvarkymo programos, taip pat compiz, ubuntu-tweak, indicator-sensors, indicator-weather, memtest86+, meld, whdd, ubuntu-drivers-common, unrar, gpaste ir kt. įrankiai.
- 2014 m. spalio mėn. išleista Baltix GNU/Linux 14.04.1 LTS (64 bitų procesoriams) – šią versiją galima naudoti bei įdiegti į naujausius kompiuterius su UEFI firmware bei į jungtu "Secure boot"; numatytoji langų bei GTK+ tema nustatyta į Numix (su pataisytais langų slankikliais); atnaujintos visos programos iki Ubuntu 14.04.1 (2014-10-22) oficialių atnaujinimų; papildomai įdėti grub-customizer bei kompiuterio temperatūros daviklių stebėjimo įrankis GNOME3 Shell aplinkai.
- 2015 m. rugsėjo mėn. išleista Baltix GNU/Linux 14.04.3 LTS (64 bitų procesoriams) – šią versiją galima naudoti bei įdiegti į naujausius kompiuterius su UEFI firmware bei į jungtu „Secure boot“; patobulinta numatytoji langų bei GTK+ tema Numix (langų užvėrimo mygtuko spalva pakeista į raudoną, pataisyti langų slankikliai); atnaujintos visos programos iki Ubuntu 14.04.3 (2014-09-30) oficialių atnaujinimų; papildomai įdėta daug programų (Inkscape, GIMP, testdisk, OpenDict su Anglų-Lietuvių-Anglų bei Vokiečių-Lietuvių-Vokiečių žodynais ir kt.), pataisytas vykdomųjų tekstinių failų paleidimas (Ubuntu 14.04 neleidžia vykdyti „shell script“ vykdomųjų failų tiesiog paspaudus ant jų failų naršyklėje, nors ankstesnės Ubuntu versijos klausdavo, ar vykdyti), kiti patobulinimai, žr.: ubuntu-defaults-baltix projekto puslapį[14].
- 2016 m. gegužės mėn. išleista Baltix GNU/Linux 16.04.1 LTS (64 bei 32 bitų AMD/Intel) procesoriams – šią versiją galima naudoti bei įdiegti ir į naujausius kompiuterius su UEFI firmware bei į jungtu „Secure boot“. Baltix 16.04.x išleista tik kaip ubuntu-defaults-baltix metapaketas[14] + papildomi ir patobulinti paketai Baltix paketų saugykloje [16] (neišleista .iso versija), atnaujintos visos programos iki Ubuntu 16.04 oficialių atnaujinimų; papildomai įdėta keletas programų (usb-modeswitch, nautilus-admin, libreoffice-style-tango, unity-tweak-tool, partclone ir kt.)
- 2018 m. gegužės mėn. išleista Baltix GNU/Linux 18.04 LTS (64 bei 32 bitų AMD/Intel) procesoriams – šią versiją galima naudoti bei įdiegti ir į naujausius kompiuterius su UEFI firmware bei į jungtu „Secure boot“. Baltix 18.04 išleista tik kaip ubuntu-defaults-baltix metapaketas[14] + papildomi ir patobulinti paketai Baltix paketų saugykloje [17] (neišleista .iso versija), atnaujintos visos programos iki Ubuntu 18.04 oficialių atnaujinimų; standartiškai pateikiama GNOME Shell, o ne Unity grafinė aplinka, pašalinti gnome-shell-extension-windowlist, unity-tweak-tool, papildomai įdėta keletas programų: gnome-shell-extension-dash-to-panel, gnome-packagekit, mate-utils, pm-utils, libreoffice-systray, libreoffice-style-colibre, numlockx
Dalyvavimas projekte
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prisijungti prie Baltix GNU/Linux bei kitos laisvos programinės įrangos kūrimo ir tobulinimo gali visi norintys asmenys. Nėra būtina gerai išmanyti kompiuterius ar Linux, padėti galima ir, pavyzdžiui, verčiant programinę įrangą, jos dokumentaciją ar reklaminę medžiagą į lietuvių kalbą ir pan., taip pat tobulinant išvaizdą, pranešant pasiūlymus bei pageidavimus į Baltix kūrėjų svetainę[18] arba Baltix Wiki[19] puslapį.
Baltix’e esanti programinė įranga yra laisva, platinama pagal GNU viešosios licencijos bei kitų laisvųjų licencijų sąlygas. Nuorodos į šiam projektui sukurtos programinės įrangos išeities tekstus pateikiamos Baltix svetainėje. Ubuntu ir Debian paketų išeities tekstus galima rasti įvairiuose Debian ir Ubuntu veidrodžiuose internete.
Baltix interneto saugyklose [20] galite pamatyti įdiegtų programų paketų sąrašą bei pakeitimų žurnalą, kuriame pateikiama informacija apie naujausius pakeitimus bei patobulinimus.
Kūrėjai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baltix projekto iniciatorius bei pagrindinis kūrėjas yra Mantas Kriaučiūnas. Baltix 2.6 ir naujesnių versijų bei Baltix „Mokslui ir mokymuisi“ DVD kūrime daug dirba ir Jurgis Pralgauskis. Kiti Baltix projekto dalyviai yra išvardinti Baltix kūrėjų svetainėje.
Versijų 1.x grafinį apipavidalinimą sukūrė Giedrius Naudžiūnas. Baltix GNU/Linux logotipo autorės yra Kristina Lukenskienė bei Birutė Mockutė, pingvino nuotrauką Baltix 1.2 ir naujesnių versijų fonui padarė Fumiaki Yoshimatsu, Baltix 3.0 foną sukūrė Rimantas Okulič-Kazarinas bei Donatas Bengardavičius.
Apdovanojimai ir nominacijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baltix GNU/Linux 1.0 versija 2005 m. tapo vienu iš „Geriausio lietuviško ITTE (informacinių technologijų ir telekomunikacijų) produkto“ konkurso, rengiamo Infobalt asociacijos, nugalėtojų.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Informacija kur įsigyti Baltix OS Archyvuota kopija 2021-04-21 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Baltix/Ubuntu OS įdiegimo instrukcijos
- ↑ „Atviras kodas Lietuvai“ dalyvavimas WITFor-Vilnius-2003 Archyvuota kopija 2007-10-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvos informacinės visuomenės plėtros komiteto naujienos apie laisvąją programinę įrangą Archyvuota kopija 2006-08-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Švietimo IT centro atlikto tyrimo „Atvirasis kodas švietime“ ataskaita Archyvuota kopija 2007-10-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 6,0 6,1 Mokslui, mokymuisi bei kūrybai skirtas laisvų programų rinkinys bei GNU/Linux OS Archyvuota kopija 2018-07-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 7,5 7,6 Baltix partneris – UAB „Bona Mens“
- ↑ Senas Baltix Wiki AKL svetainėje Archyvuota kopija 2008-05-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Baltix Server CD/DVD atvaizdžių saugykla Archyvuota kopija 2008-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „InfoShow“ 2009 festivalio Linux konferencija Archyvuota kopija 2014-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vikinaujiena apie Baltix GNU/Linux 4.0 laidą
- ↑ Baltix GNU/Linux 12.04 LTS anonsas G+ portale
- ↑ Baltix GNU/Linux 12.04 LTS išvaizda G+ portale
- ↑ 14,0 14,1 14,2 14,3 14,4 14,5 ubuntu-defaults-baltix projekto puslapis
- ↑ baltix-metapaketų projekto puslapis
- ↑ Baltix 16.04.x ir senesnių laidų paketų saugykla
- ↑ Baltix 18.04 ir naujesnių laidų paketų saugykla
- ↑ Baltix kūrėjų ir tobulintojų interneto portalas
- ↑ Baltix Wiki puslapis Archyvuota kopija 2009-08-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Baltix OS atsisiuntimo puslapis Archyvuota kopija 2010-06-30 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos (iš kur atsisiųsti)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pagrindinė Baltix GNU/Linux projekto svetainė – baltix.eu[neveikianti nuoroda]
- Baltix kūrėjų ir tobulintojų svetainės – launchpad.net/baltix/ salsa.debian.org/baltix-team/
- Mokymuisi bei mokslui skirta Baltix GNU/Linux DVD versija – mokslui.akl.lt Archyvuota kopija 2018-07-17 iš Wayback Machine projekto.
Naujausias Baltix GNU/Linux OS įdiegimo atvaizdį (.iso) yra:
- http://download.vikis.lt/baltix/Baltix-naujausias.iso Archyvuota kopija 2016-03-31 iš Wayback Machine projekto.
Visos Baltix GNU/Linux versijos bei papildomos programos atsisiuntimui yra šiose saugyklose:
- http://download.vikis.lt/baltix/ Archyvuota kopija 2021-04-21 iš Wayback Machine projekto.
- http://ftp.akl.lt/Linux/Baltix/ Archyvuota kopija 2005-12-18 iš Wayback Machine projekto.
Naudinga informacija bei patarimai naudojantiems Baltix:
- http://linux.akl.lt Archyvuota kopija 2005-12-28 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.ubuntu.lt
- http://lt.wikibooks.org/wiki/Ubuntu
- Pagrindinė informacija apie Baltix sistemą Archyvuota kopija 2021-05-08 iš Wayback Machine projekto. informacinis lankstinukas (PDF ir OpenDocument formatais)
Linux platinamieji paketai | |
Ubuntu | Baltix | openSUSE | gOS | Linux Mint | Mandriva | Fedora | Debian | MEPIS | Gentoo | Slackware | Knoppix | Xandros Desktop | Archlinux | Linux platinamųjų paketų sąrašas |