Pereiti prie turinio

Arch Linux

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Archlinux)

Kūrėjas Judd Vinet
OS šeima GNU/Linux
Kodo modelis Laisvoji programinė įranga
Paskutinė versija nuolatinis atnaujinimas / diegimo laikmena – 2022.07.01 / 2022 m. liepos 1 d.
Branduolio tipas Monolitinis
Licencija GPL ir įvairios kitos Laisvosios Licencijos
Svetainė www.archlinux.org

Arch Linux – Linux platinamasis paketas, kurį pradėjo kurti Judas Vinetas (Judd Vinet), įkvėptas kito Linux platinamojo paketo – CRUX. Arch Linux yra bendros paskirties Linux platinamasis paketas, kuris gali būti modifikuotas pagal vartotojo poreikius.

Tai realizuojama tuo, kad mažame diegimo diske pateikiama „core“ versija užimanti mažiau nei 300 MB, o toliau vartotojas, ją įsirašęs, tęsia sistemos parengimą ir programų instaliaciją savo nuožiūra. Tai tarsi priešingybė grafinei Ubuntu instaliacijai, kuri per apie 20 minučių įdiegia kelis gigabaitus įvairaus turinio, kurio dalies vartotojui gali neprireikti. Toks Arch Linux lankstumas turi ir trūkumų: operacinės sistemos naudotojas turi gerokai daugiau laiko skirti instaliacijai, turi nebijoti naudotis komandine eilute ir paskaityti naujokų gidą iš ArchWiki (gidas yra parengtas ir lietuvių kalba).

Arch Linux optimizuota x86-64 architektūros procesoriams[1] (nuo projekto pradžios iki 2017 m. pradžios buvo palaikoma ir i686 paketo versija).

Arch Linux naudoja kitokią atnaujinimų sistemą. Jau esami naudotojai visada turi naujausią versiją, nes jų sistema ir programos yra sinchronizuojamos su ftp (http protokolą galima naudoti esant reikalui) serverių turiniu įvedus pacman -Syu komandą ir todėl jiems nereikia papildomai rūpintis atnaujinimu. Ftp serverius prižiūri distribucijos kūrėjai.

Arch Linux distribucija laikosi KISS arba keep it simple (apytikslis vertimas: laikyk paprastai) filosofijos. Tai reiškia: jokių puošmenų, priedų, jokių konfigūracijos įrankių – išvis jokių dalių, apsunkinimų sistemoje, kurios nėra būtinos veikimui. Ypač atsisakoma to, kas apsunkintų sistemą modifikuoti pagal poreikius. Taigi net grafinės konfigūracijos langai atmetami kaip nereikalingas apsunkinimas. Pagal Arch Linux filosofiją paprasta nereiškia kuo panašiau į Windows ar kad CLI (komandinė eilutė) yra naudotojo priešas.

Paketų valdymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
pacman paketų valdiklis

Arch Linux naudoja Pacman Archyvuota kopija 2005-11-04 iš Wayback Machine projekto. – paketų sistemos valdymo įrankį,[2] kuris jungia paprastą sukompiliuoto paketo formatą su lengva naudoti ABS kompiliavimo sistema, leidžiančia naudotojui be didelio vargo valdyti ir keisti paketus, ar tai būtų oficialus ar paties naudotojo gamintas paketas. Paketų saugyklų sistema leidžia Arch Linux vartotojui pačiam sukurti paketų saugyklą ir prisidėti prie Arch Linux tobulinimo bei bendraminčių rato didinimo.

Dabar veikiančios oficialios saugyklos:

  • core, kurioje visi paketai būtini paleisti veikiančią Linux sistemą.
  • extra, kurioje yra dažniai naudojami ir gerai veikiantys paketai, bet nebūtini sistemos veikimui. Kaip grafinė aplinka.
  • unstable, kurioje laikomi dar kuriamų programų paketai.
  • testing, kurioje laikomi nauji neišbandyti paketai, kurie po testavimo bus perkelti į core, extra arba unstable.
  • community, kurioje laikomi naudotojų pagaminti paketai, kurie surinko pakankamai registruotų naudotojų balsų ir sistemos prižiūrėtojų (TU) buvo patvirtinti kaip nekenksmingi ir gerai veikiantys.

Pacman sudaro galimybę sistemoje visada turėti naujausius paketus, sinchronizuodamas paketų sąrašą su pagrindiniu serveriu, taip žymiai palengvindamas sistemos administravimą bei padidindamas sistemos saugumą. Kliento/serverio modelis taip pat leidžia parsisiųsti/instaliuoti programas paprastos komandos pagalba, su visomis programos priklausomybėmis (įrankio veikimas panašus į Debian apt-get). Arch Linux taip pat turi ABS, kuris leidžia lengvai sukompiliuoti savo paketą ir juo pasidalinti su visais, kuriems jis gali būti naudingas.

Arch Linux naudoja „riedančio leidimo“ (angl. rolling stone) sistemą, tai reiškia, kad yra dvi pagrindinės paketų versijos Current ir Release. Current paketų saugykloje visada saugomi patys naujausi paketai. Jei yra išleidžiama naujausia programos versija, ji iš karto papuola į Current paketų saugyklą. Release paketų saugykloje yra tie paketai, kurie buvo išleidus naują Arch Linux ISO versiją. T. y. Release paketų saugykloje visada bus į 0.5 versiją įtraukti paketai, kol nebus išleista 0.6 versija. Kai bus išleista 0.7 versija, Release paketų saugykloje bus paketai, kurie buvo 0.7 versijoje.

Žemiau pateiktas leidimų sąrašas su kodiniais pavadinimais ir datomis.

  • 0.1 (Homer) – 2002-03-11
  • 0.2 (Vega) – 2002-04-17
  • 0.3 (Firefly) – 2002-08-07
  • 0.4 (Dragon) – 2002-12-18
  • 0.5 (Nova) – 2003-06-21
  • 0.6 (Widget) – 2004-03-01
  • 0.7 (Wombat) – 2005-01-24
  • 0.7.1 (Noodle) – 2006-01-05
  • 0.7.2 (Gimmick) – 2006-05-23
  • 0.8 (Voodoo) – 2007-03-31

Taip pasibaigia 0.x leidimų serija. 1.0 niekada nebus. Keičiamas Arch Linux leidimų žymėjimas. Dabar jis yra tiesiog su data. Leidimo dažnis susiejamas su Linux branduolio leidimais. Kaip, pavyzdžiui, 0.8 pagal naująjį numeravimą būtų 2007.03. Bet 0.8 lieka paskutiniuoju iš 0.x serijos.

  • 2007-05-17: 2007.05, Duke
  • 2007-08-05: 2007.08, Don’t Panic
  • 2007-10-07: 2007.08-2, Don’t Panic
  • 2008-03-31: 2008-03-1, Core Dump
  • 2008-06-24: 2008.06, Overlord
  • 2009-02-16: 2009.02
  • 2009-08-10: 2009.08
  • 2010-05-17: 2010.05
  1. „About“. Arch Linux. Suarchyvuotas originalas 2017-01-02. Nuoroda tikrinta 2011-09-27.
  2. „Pacman Home Page“. www.archlinux.org. Suarchyvuotas originalas 2011-02-26. Nuoroda tikrinta 2019-10-30.


Linux platinamieji paketai

Ubuntu | Baltix | openSUSE | gOS | Linux Mint | Mandriva | Fedora | Debian | MEPIS | Gentoo | Slackware | Knoppix | Xandros Desktop | Archlinux | Linux platinamųjų paketų sąrašas