Python

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. rugpjūčio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su nuorodomis į šaltinius.
Python
Programavimo paradigmaFunkcinis programavimas, objektinis programavimas, procedūrinis programavimas, reflektyvusis programavimas
ProjektuotojaiGuido van Rossum
KūrėjaiPython Software Foundation
Išleidimo data1991 m.
Paskutinė stabili versija3.5.0 /
2015 m. rugsėjo 13 d. (2015-09-13)[1]
2.7.10 /
2015 m. gegužės 23 d. (2015-05-23)[2]
Paskutinė išleidimo data2015 m. rugsėjo 13 d. (2015-09-13)
Operacinė sistemaLinux, macOS, Windows Vista (ir naujesnė) bei daugelis kitų
LicencijaPython Software Foundation License
.py, .pyc, .pyd, .pyo, .pyw, .pyz
Tinklalapiswww.python.org

Python – interpretuojama, interaktyvi programavimo kalba, sukurta Guido van Rossumo 1990 m. Pirmiausiai ji buvo scenarijų kalba AmoebaOS operacinei sistemai. Python dažniausiai lyginama su Tcl, Perl, Scheme, Java ir Ruby.[reikalingas šaltinis] Python kuriama kaip atviro kodo projektas.

Python yra daugiaparadigmė programavimo kalba – ji leidžia naudoti keletą programavimo stilių: objektinį, struktūrinį, funkcinį, aspektinį. Python naudoja dinaminį tipų tikrinimą.

Python kūrėjų tikslai buvo sukurti kalbą, kuri yra lengvai skaitoma, išraiškinga, išreikštinė, paprasta (tinkama neprofesionaliems programuotojams).[reikalingas šaltinis] Nors pradžioje ji buvo kuriama kaip scenarijų kalba, dabar ji naudojama ir dideliems programiniams projektams, tokiems kaip Zope. Taip pat labai paplitusi Linux sistemose.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Viskas yra objektai; galima sukurti klases, praplečiančias standartinius duomenų tipus
  • Klases ir funkcijas lengva dokumentuoti naudojant dokumentacijos eilutes („docstrings“); dokumentacija pasiekiama ir programos darbo metu
  • Klasės ir funkcijos taip pat yra pirmos klasės objektai
  • Galimas paveldėjimas iš keleto klasių
  • Galima kurti anonimines funkcijas (nors tai planuojama panaikinti vėlesnėse versijose)
  • Leksinis apgaubimas
  • Labai svarbus kodo išdėstymas (angl. indentation)
  • Modulių sistema

Privalumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dėl indentacijos, galimas praktiškai vienintelis būdas (skiriasi tik tarpų/tabuliacijos ženklų vartojimas) parašyti kodą, todėl lengva dirbti grupėse
  • Kodas gali būti kompiliuojamas į vidinę formą, kas leidžia greičiau įkrauti daug kartų naudojamus modulius ir pan.
  • Greitas programuotojų darbo ciklas
  • Multi platforminė (tinka Windows/Linux/Mac OS, net tinka telefonams su mobiliosiomis operacinėmis sistemomis, kaip Symbian OS)
  • Gerai tinka ir žiniatinklio (pvz, YouTube), ir darbalaukio (pvz, OpenDict) programų kūrimui.

Programiniai įgyvendinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis kalbos įgyvendimas yra vadinamas CPython (kadangi rašytas C kalba), ir kuriamas Python fondo. Taip pat yra įgyvendimas Jython, parašytas Java kalba, bei IronPython, veikiantis .NET platformoje. PyPy – python interpretatorius, parašytas pačiu python.

Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprasta Python programa „Sveikas pasauli!“:

print ("Sveikas, Pasauli!")

Funkcija, suskaičiuojanti skaičiaus faktorialą:

def factorial(x):
    """factorial(x)
    Ši funkcija suskaičiuoja skaičiaus X faktorialą."""
    
    if x == 0:
        return 1
    else:
        return x * factorial(x-1)

Naudojant generatorių, funkciją, skaičiuojančią fibonačio skaičius, galima užrašyti lakoniškai:

def fib(N):
    """fib(N)
    Suskaičiuoja pirmus N fibonačio sekos narių"""
    
    a, b = 1, 1
    while N > 0:
        yield a
        a, b = b, a + b 
        N -= 1
 
print list(fib(9))

Išspausdintų:

[0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Python 3.5.0“. Python Software Foundation. Nuoroda tikrinta 13 September 2015. 
  2. „Python 2.7.10 Release“. Python Software Foundation. Nuoroda tikrinta 24 May 2015. 


Vikiteka