Baltijos almanachas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1928 m., Nr. 5
1928 m., Nr. 6

Baltijos almanachas (rus. Балтийский альманах) – 19231927 m. ėjęs žurnalas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmi du numeriai išėjo Berlyne (1923 m. gruodžio ir 1924 m. sausio mėn.), ketvirtas – pavadinimu „Baltijos almanachas Argus“ (Балтийский альманах Аргус) – 1924 m. vasarą Rygoje. Leidyba atkurta 1928 m. gegužės mėn. Kaune. 1930 m. išeidavo su pertraukomis.

Pagrindinis žurnalo tikslas buvo Baltijos valstybių kultūrinis suartėjimas. Jame buvo publikuojami Liudo Giros, Maironio, Petro Laurinaičio, Petro Vaičiūno kūriniai, baltarusių, latvių, lietuvių, suomių, estų poetų ir rašytojų poezijos ir prozos vertimai, įvairi medžiaga apie Lietuvos, Latvijos, Estijos literatūrinį ir kultūrinį gyvenimą.

Baltijos almanachas spausdino šiuolaikinių rusų autorių, gyvenusių užsienyje, kūrinius (Andrėjaus Belojo, Konstantino Balmonto, Ivano Konopino, Glėbo Struvės, Vladislavo Hodasėvičiaus ir kt.), taip pat gyvenusių sovietinėje Rusijoje (Eriho Golėbraho, Georgijaus Dėškino, Ivano Rukavišnikovo ir kt.), garsių kritikų (Juliaus Aihenvaldo, Petro Pilskio) straipsnius.

1928 m. lapkričio 23 d. Baltijos almanacho Nr. 8 buvo išspausdinta Vinco Kudirkos Tautiškos giesmės vertimas.

Redaktorius Eugenijus Škliaras.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vladas ŽukasBaltijos almanachas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 189