Baltijinis maurabragis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chara baltica
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis

Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Pirmuonys
( Protista)
Skyrius: Žaliadumbliai
( Chlorophyta)
Klasė: Maurabragainiai
( Charophyceae)
Eilė: Maurabragiečiai
( Charales)
Šeima: Maurabraginiai
( Characeae)
Gentis: Maurabragis
( Chara)
Rūšis: Baltijinis maurabragis
( Chara baltica)
Binomas
Chara baltica
Arvid Sture Bruzelius, 1824

Baltijinis maurabragis (Chara baltica) – maurabraginių šeimos žaliasis dumblis. Sutinkamas didesnėje Europos dalyje, Baltijos jūroje, taip pat yra Brazilijoje.

Saugoma rūšis Lietuvos raudonojoje knygoje.

Priskiriamas vienanamiams, nelytiškai dauginasi krakmolingais gumbeliais, kurie auga ant rizoidų. Jų pagalba prisitvirtina prie vandens telkinio dugno. Stiebus ir lapus sudarantys bambliai ir tarpubambliai padengti audiniu, nekaupiančiu kalcio karbonato, todėl šis maurabragis yra žalios spalvos, stiebelis vidutiniškai 50 cm ilgio, 0,5-1 mm skersmens. Nuo kitų maurabragių skiriasi permatomais galiniais šakų nareliais ir daugialąsčiais baltais rizoidų gumbeliais.

Baltijinis maurabragis sutinkamas sūrokuose vandenyse, kurių druskingumas yra 2–10 PSU. Auga dažniausiai jūrinių lagūnų pakrančių seklumose, nuo 0,1 iki 1 m gylyje (gali pasitaikyti ir iki kelių metrų), ant dumblo ar smėlio substrato. Turi tiek metines, tiek daugiametes formas, priklausomai nuo augimo gylio. Vaisingi būna nuo birželio iki spalio, tačiau derlingumas yra paprastai nedidelis. Oosporos prinoksta birželį. Šių žaliadumblių augavietėse susiformuoja povandeninės maurabragių „pievos“.

Lietuvos pakrantėje retas, čia rūšis 2000 m. įrašyta į Raudonąją knygą (3(R) kategorija).[1] Šiuo metu Lietuvoje aptinkamas Kuršių mariose, iki 50 (70) cm gylyje, želiantis 10–35 cm aukščio kerais. Anksčiau galėjo augti ir į Baltiją įtekančių upių žiotyse. Dažniausiai auga seklumose (iki 10 cm gylio) palei nendrių juostas, kelių kitų povandeninių augalų (Charetum asperae, Potamogetonetum pectinati) bendrijose. Nyksta dėl mažo vandens skaidrumo, siūlinių žaliadumblių ir planktono dumblių suvešėjimo, nendrių plitimo. Natūralios augavietės išsaugotinos šiaurrytiniame Kuršių marių pakraštyje tarp Smeltės pusiasalio ir Tyrų pelkės.


Sinonimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Chara acicularis
  • Chara agardhiana
  • Chara firma
  • Chara hispida var. baltica

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]