Baltasis fosforas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baltojo fosforo aviacinės bombos pataikymas į JAV linijinį laivą Alabama, kai 1921 m. buvo atlikta demonstracija, kaip aviacija gali nuskandinti ir pačius galingiausius karo laivus.

Baltasis fosforas (angl. white phosphorus, rus. белый фосфор) – alotropinė fosforo modifikacija; minkšta balta medžiaga (nuo priemaišų gali būti gelsvo atspalvio), naudojama kaip pagrindinė medžiaga padegamuosiuose ginkluose ir dūmų uždangų statymo priemonėse.

Baltojo fosforo lydymosi temperatūra 44,1 °С. Tankis 1823 kg/m³.
Išvaizda labai panašus į išbalintą vašką ar parafiną. Lengvai pjaustomas peiliu. Paprastai inertinių dujų atmosferoje liejamas į lazdeles ar kitos formos luitelius, laikomas distiliuotame vandenyje ar kitoje bedeguonėje aplinkoje.

Labai chemiškai aktyvus. Kambario temperatūroje lėtai oksiduojasi ir dėl to žalsvai švyti (chemiliuminescencija).

Padegamieji ginklai su baltuoju fosforu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltuoju fosforu užtaisomi padegamieji šaudmenys – artilerijos sviediniai, minosvaidžių minos, aviacinės bombos, granatos.

Dabar fosforiniai ginklai laikomi prieštaringais, kadangi baltasis ginklas ne tik labai efektyvi padegamoji medžiaga, bet ir labai nuodingas (0,1 g – mirtina dozė suaugusiam žmogui). Todėl svarstoma, ar jo naudojimas neturėtų būti reguliuojamas cheminio ginklo konvencijų.

JAV baltasis fosforas žymimas santrumpa WP (nuo white phosphorus), pagal tai jo žargoninis pavadinimas yra Vilis Piteris (Willy(ie) Pete ar Willy(ie) Peter)

Fosforiniai ginklai I ir II pasauliniuose karuose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Britų armija padegamąsias baltojo fosforo granatas ėmė naudoti 1916 m. pabaigoje.

Pirmajame pasauliniame kare minosvaidžių minas, artilerijos sviedinius, raketas ir granatas su fosforu naudojo JAV, Didžioji Britanija ir kitų Britų Tautų Sandraugos šalių bei Japonijos armijos tiek kaip padegamuosius, tiek kaip dūminius ginklus.

Antrojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos armijai buvo gaminamos padegamojo butelio tipo fosforinės granatos, kurios buvo skirtos atremti galimam Vokietijos kariuomenės išsilaipinimui į Didžiąją Britaniją.

JAV kariuomenė naudojo padegamąsias fosforines minosvaidžių minas.

Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV aviacija naudojo fosforines padegamąsias aviacines bombas.

Padegamųjų ginklų naudojimas prieš civilius uždraustas 1980 m. JTO konvencija.

Sauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmiausia, reikia atsiminti, kad negalima liesti fosforo dalelių tiek ant drabužių, tiek ant odos. Antra taisyklė – pažeistas kūno vietas, daiktus ant aukos gausiai drėkinti vandeniu.

Žaizdoms gydyti prireiks specialaus tirpalo: šiuo tikslu rekomenduojama 1 stiklinę vandens sumaišyti su 1 arbatiniu šaukšteliu sodos. Pirmiausia gydytojai pataria fosforo paveiktas odos vietas padengti marlės tvarsčiais, o paskui sudrėkinti sodos tirpalu.

Griežtai draudžiama tokias žaizdas gydyti vandenilio peroksidu, taip pat negalima naudoti vatos (naudoti tik tvarstį). Jei nukentėjusysis sąmoningas, gali prireikti bet kokių nuskausminamųjų ir raminamųjų. Norint greitai pašalinti toksinus iš organizmo, naudojami sorbentai, tokie kaip aktyvuota anglis.

Svarbus niuansas: nukentėjusiam reikia vartoti daug skysčių, geriausiai tinka švarus vanduo.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]