Baltašonis kiškis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lepus callotis
Baltašonis kiškis (Lepus callotis)
Lepus callotis
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
(Wikispecies-logo.svg Amniota)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Kiškiažvėriai
(Wikispecies-logo.svg Lagomorpha)
Šeima: Kiškiniai
(Wikispecies-logo.svg Leporidae)
Gentis: Kiškiai
(Wikispecies-logo.svg Lepus)
Rūšis: Baltašonis kiškis
(Wikispecies-logo.svg Lepus callotis)
Binomas
Lepus callotis
Wagler, 1830
Baltašonio kiškio arealas
Paplitimo arealas

Baltašonis kiškis, arba meksikinis kiškis (lot. Lepus callotis, angl. White-sided jackrabbit) – kiškinių šeimos žinduolis, gyvenantis pietiniuose, centriniuose bei šiaurės vakariniuose Meksikos regionuose, tai pat vietomis Naujojoje Meksikoje (JAV).

Fizinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užauga 43–60 cm ilgio. Sveria 2–3 kg. Priekinės letenos turi po penkis pirščiukus, užpakalinės – po keturis. Nugaros kailis trumpas ir šiurkštus. Šonai visiškai balti, taip pat šlaunys ir pasturgalis (vietomis su juodais plaukeliais). Nugara, krūtinė, galva rudos (smėlinės) spalvos su baltais intarpais ir juodais plaukeliais. Patelės paprastai šiek tiek didesnės už patinus.

Buveinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltašoniai kiškiai laikosi aukštai plokščiakalniuose, kalnų stepėse, kur mažai krūmų. Guolį susisuka iš žolių.

Rūšis nyksta dėl besiplečiančių žemdirbystės plotų, juos išstumia labiau prisitaikantys kaliforniniai kiškiai.

Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauginimosi sezonas trunka nuo balandžio vidurio iki rugpjūčio vidurio. Vienoje vadoje vidutiniškai būna po 2 kiškiukus.

Būdas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltašoniai kiškiai veiklūs naktimis (ypač per pilnatį) ir sutemose. Ilgomis ausimis valdo kūno temperatūrą (esant karštam orui per jas pučiantis vėjas vėsina kraują). Dažniausiai gyvena poromis. Skleidžia trejopus garsus – pavojaus, siekiant nuvyti kitą įsibrovusį kiškį bei poravimosi metu.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maitinasi įvairiomis žolėmis: šunažoliniu striepsneniu, grakščiuoju striepsneniu, paprastuoju plėvenu, amsinikija, pūkvija ir kt. Prie gyvenviečių apgraužia pasėlius, atžalynus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]