Atžalynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nupjautas kaštainio atžalynas (Anglija)
„Daugiavaikė“ liepa (Renavo dvaras)

Atžalynas – jaunas medynas, išaugęs iš šaknų atžalų ar kelmų ataugų. Iš šaknų atžalų išauga drebulės, baltalksniai, šermukšniai, iš kelmų ataugų – juodalksniai, liepos, klevai, uosiai, gluosniai. Didėjant amžiui medžių atžalinė galia mažėja. Atžalynas geriau susiformuoja kertant medžius žiemą, blogiau – vasarą, nes rudenį išaugęs atžalynas dažnai nespėja sumedėti ir atlaikyti būsimus šalčius.[1]

Atžalų sužėlimas yra medžio reakcija į jam padarytą žalą ir gali vykti natūraliai. Medžius dažnai pažeidžia ar nulaužia dideli žolėdžiai gyvūnai (galvijai, drambliai), išverčia stiprūs vėjai, nugraužia bebrai. Kai kurie medžiai, pavyzdžiui, liepa, iš nukritusio kamieno gali išauginti ūglių liniją, kuri kartais virsta subrendusių medžių eile.

Ūkinė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atžalų auginimas yra vienas iš tradicinių atsinaujinančio miško tvarkymo būdų, siekiant gauti reikalingą miško produkciją. Jauni, smulkesni atžalynai pritaikomi tradicinių krepšių, tvorų pynimui (karklai, lazdynai), stambesni naudojami gauti energetinei medienai, malkoms. Taip pat jie gali būti išauginami iki polinių rąstų apimties medžių (ąžuolai, uosiai). Pastarieji iš atžalų išsivysto ilgesni ir tiesesni, bešakiai, palyginus su natūraliai išaugusiais medžiais. Atžalyno pjaustymu išgaunamos dekoratyvinės medžių formos. Atžalynas visada išlieka jaunas, nesusensta, nes reguliariai nukertamas. Kai kurie atželiantys kelmai pasiekia įspūdingą amžių, kuris gali būti nustatomas pagal jų diametrą, kartais siekiantį daugiau kaip 5 m, taigi, mediena iš jų buvo gaunama šimtmečiais.[2]

Paprastai kertamas tam tikrų rūšių medžių atžalynas nuo kelmo ar šaknų. Atžėlusių jaunų medžių stiebai pakartotinai nupjaunami beveik nuo žemės paviršiaus lygio. Pradeda augti naujas atžalynas, kuris po kelerių metų vėl kertamas. Gavus medieną ciklas prasideda iš naujo. Panašūs atžalynai formuojami ir ant kai kurių rūšių medžių kamienų viršaus – nupjaunant šakas.

Paprastai miškas atželdinamas ir nukertamas sulaukęs tinkamos brandos ir tam tikruose plotuose rotacijos būdu. Taip visame tokio tipo miške kasmet galima nuimti derlių. Skirtingo amžiaus medynų ugdymas gretimuose plotuose suteikia buveines daugeliui įvairių rūšių, pasitarnauja biologinei įvairovei. Ciklo trukmė priklauso nuo medžių ar krūmų rūšies, vietinių papročių ir užaugintos medienos panaudojimo srities.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Atžalynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
  2. The Medieval Landscape of Essex – Archaeology in Essex to A.D. 1500“, 103–107 (1980).