Pereiti prie turinio

Avro 618 Ten

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Avro 619 Five)
Avro 618 Ten
Aviakompanijos „New England Airways“ lėktuvas „Avro 618“
Tipas Avialaineris
Gamintojas A.V. Roe and Company
Kūrėjas Anthony Fokker
Pradėtas naudoti 1930 m.

Avro 618 Ten (arba Avro 618 X) – XX amžiaus trečiame dešimtmetyje sukurtas keleivinis ir transportinis lėktuvas. Orlaivis buvo licencinė olandiško keleivinio lėktuvo Fokker F.VIB/3m versija, gaminta britų aviacijos koncerno „Avro“, varoma britiškais varikliais „Armstrong Siddeley Lynx IVB“.

Kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1928 m. „Avro“ susitarė su „Fokker“ dėl sėkmingo modelio „F.VIB/3m“ licencinės gamybos ir prekybos Britų imperijoje (išskyrus Kanadą).

Orlaivio kodu „Avro“ pasirinko indeksą „618 Ten“, nes orlaivis buvo skirtas dvejų pilotų įgulai ir aštuoniems keleiviams. „Avro“ modifikavo centrinio variklio tvirtinimus, kad jie atitiktų Britanijos tinkamumo skraidyti reikalavimus.

Orlaivis pirmą kartą buvo pristatytas 1929 m. Olympia Aero Show.

Vėliau šio modelio pagrindu buvo sukurtas „Avro 642 Eighteen“. Abu orlaiviai naudojo tą patį sparną, tačiau modelis 642 turėjo naują fiuzeliažą, talpinantį 16 keleivių.

Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Avro 618 Ten, Nr, VH-UNA „Southern Sun“, apie 1930 m.

Pirmieji penki orlaiviai buvo parduoti naujai įsikūrusiai aviakompanijai „Australian National Airways“. Orlaiviai buvo pradėti eksploatuoti 1930 m. sausio 1 d. maršrutu Brisbenas – Sidnėjus, o vėliau – Melburnas – Sidnėjus. Jie buvo:

  • VH-UMF Southern Cloud
  • VH-UMG Southern Star
  • VH-UMH Southern Sky
  • VH-UMI Southern Moon
  • VH-UNA Southern Sun

Du iš jų buvo prarasti nelaimingų atsitikimų metu: „Southern Cloud“ sudužo 1931 m. kovo 21 d. Australijos Alpių Toolongo regione (nuolaužos buvo rastos tik 1958 m.), o „Southern Sun“ 1931 m. lapkritį Britų Malajoje, pirmojo oro pašto skrydžio į Jungtinę Karalystę metu. Aviakompanija netrukus bankrutavo, o likę lėktuvai buvo parduoti.

„Southern Moon“ 1933 m. buvo perdarytas tolimiems skrydžiams, jame buvo sumontuoti 330 AG (250 kW) galios radialiniai varikliai „Wright Whirlwind“, užregistruotas numeriu VH-UXX ir suteiktas vardas Faith in Australia. Paskutinis išlikęs 618-asis buvo naudojamas evakuacijos misijose Naujosios Gvinėjos 1941 m. Dar du 618-ieji buvo parduoti Australijos įmonėms.[1] Trys iš 619 Five atiteko dviems Australijos oro bendrovėms, kaip ir (po komercinės eksploatacijos Didžiojoje Britanijoje) vienintelis sukurtas dvimotoris 642/2 m.

Lėktuvo pilotų kabina

Britanijoje ir kitose šalyse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keturi „618 Ten“ buvo pristatyti tiesiogiai britų klientams. Du iš jų atiteko „Imperial Airways“ (1931 m. balandį ir birželį) ir iki 1933 m. buvo išnuomoti „Iraq Petroleum Transport Company“. Vienas atiteko „Midland & Scottish Air Ferries“ (1933 m. gegužės mėn.), o 1931 m. pabaigoje – „Indian State Airways“, kur buvo naudojamas Indijos vicekaraliaus poreikiams. 1932 m. sausio mėn. du „618 Ten" buvo pristatyti į Egipto armijos oro pajėgoms, vienas iš jų 1934 m. rugsėjį buvo perduotas aviakompanijai „Indian National Airways". Paskutinis serijinis „618 Ten" buvo pristatytas britų karališkąjam aviacijos daliniui, kur jame buvo įrengti aklojo skridimo prietaisai ir suteiktas britų KOP numeris K2682. Vieną iš „624 Six" naudojo įmonė AST Ltd; kiti du buvo parduoti Kinijos vyriausybei.

Nelaimingi atsitikimai ir incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1933 m. gruodžio 30 d. aviakompanijai „Imperial Airways“ priklausęs G-ABLU Apollo Ruysselede mieste (Belgija) užkliudė radijo bokštą ir sudužo. Žuvo visi dešimt lėktuve buvusių žmonių.
  • „Avro X Southern Cloud“ sudužo 1931 m. kovo 21 d. pakeliui iš Sidnėjaus į Melburną su dviejų pilotų įgula ir aštuoniais keleiviais. Nuolažuas 1958 m. spalio mėn. atsitiktinai aptiko Naujosios Zelandijos dailidė Thomas Sonter.[2]
  • 1940 m. balandžio 3 d. aviakompanijos „BOAC" Avro 618 Ten (G-AASP, Hercules) sudužo kildamas iš Kairo; aukų nebuvo, tačiau lėktuvas buvo nurašytas.[3]

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Avro 619 Five „Star of Cairns“
  • Type 618 Ten: tirmotoriai dešimtiviečiai civiliniai transporto lėktuvai. Pastatyta keturiolika orlaivių.
  • Type 619 Five: Penkiavietis civilinis transporto orlaivis. Sumažinta „Avro Ten“ versija. Varomas trimis 105 AG (78 kW) galios varikliais „Armstrong Siddeley Genet Major 1“. Pastatyti keturi orlaiviai.
  • Type 624 Six: šešiavietis civilinios transporto orlaivis. Atnaujinta „Avro Five“ versija, skirta dviems pilotams ir keturiems keleiviams. Varomas trimis varikliais "Armstrong Siddeley Genet Major, bet su aerodiniškesniais į apatinę sparnų dalį pereinančiais išorinių variklių gaubtais. Pastatyti trys orlaiviai.

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Civiliniai operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Australijos vėliava Australija
Indija Britų Indija
 Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
 Kinijos vėliava Kinija
  • Kinijos vyriausybė

Kariniai operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Egipto vėliava Egiptas
  • Egipto armijos oro pajėgos
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė

Specifikacijos („Avro 618“)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios charaktieristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skrydžio duomenys

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Virtue in Flying p.23
  2. „Reference at www.dailytelegraph.com.au“.
  3. „Incident Avro 618 Ten (Fokker F.VIIb/3m) G-AASP“. Aviation Safety Network. Nuoroda tikrinta 12 July 2020.